Sako, Niujorkas – brangus miestas, bet po Havajų Niujorkas man pasirodė labai pigus. Ir ne be reikalo Honolulu įvardijamas antru pagal brangumą miestu Amerikoje (pirmo paieškokite Aliaskoje). Bet kas ieško, tas randa.
Gyvenamosios vietos paieškos arba populiarumo kaina
Už kambario dydžio studiją populiariausiame Honolulu kurorte Waikiki, pačiame triukšmingiausiame ir prostitutėmis garsėjančiame Kuhio prospekte (ar dar reikia komentarų šia tema, kai „Victoria Secret“ ten dirba 24 val. per parą?), sumokėjęs 1000 dolerių už mėnesį su iškaulyta nuolaida, 400 – palikęs depozitui, jauskis laimėjęs milijoną, nes pigiai prasisukai. Šaldytuvas balkone (nes kambary netelpa), tualetas su dušu, dvigulė lova, didelis televizorius (tik neaišku, kam jis reikalingas gyvenant Havajuose), užimantis vietos daugiau nei reikia ir, žinoma, daug tarakonų. Tik iš kur jie prisiveisė, kai net virtuvės jokios toje studijoje nėra, niekas nepasakys.
Na, bet tapo tai naujais namais, o tarakonai – bendrininkais, kurie netikėtai dingdavo apsilankius svečiams (bent tiek naudos iš jų). Be to, išsinuomoti kambarį, namą, butą, studiją trumpam periodui (pvz., vasaros laikotarpiui) yra ganėtinai sunku, nes būstų savininkai ieško ilgalaikių gyventojų.
Teko sutikti ir tokių nuomotojų, kurie užtrenkė prieš nosį duris su komentaru: „Nieko neturiu. Viskas išnuomota 20-čiai metų į priekį“. Ką padarysi, laimingo ir jau suplanuoto gyvenimo jiems... Kita vertus, jei nuspręstumėte apsigyventi ne populiariausioje O‘ahu salos Waikiki pakrantėje, tai beveik už tą pačią kainą galėtumėte išsinuomoti ir namą. Gal kitą kartą reikės taip ir padaryti.
Havajai be vulkanų kaip Vilnius be Gedimino bokšto?
Ar žinote, koks yra lankomiausias turistinis objektas Havajuose? Taip, ne kas kita, o Nacionalinis Vulkano parkas Didžiojoje Havajų saloje, įkurtas ant veikiančio ugnikalnio. Ir veikiantys ugnikalniai nėra toje pačioje saloje, kurioje yra ir Honolulu (O‘ahu), dėl to ne visi kitų salų gyventojai yra juos aplankę (nors mus visus mokyklos laikais vesdavo į Gedimino kalno bokšto ekskursijas).
Iki ugnikalnių reikia nuskristi ir būtų keista, esant Havajuose (ką jau kalbėti, jei ten gyveni), jų taip ir nepamatyti. Tai būtų tolygu kaip vilniečiui niekad neapsilankyti Gedimino bokšte. O tai padaryti nėra taip sudėtinga (šįkart ne apie bokštą), tereikia susižvejoti pigių skrydžių „roundtrip‘ą“, pavyzdžiui, „Hawaiian airlines“ kompanijos skrydžių pasiūloje ir leistis į naują nuotykį.
Šioje vietoje galima būtų nusakyti keliautojų, mėgstančių netikėtumus, keliavimo formulę: vietinių salos gyventojų kontaktai + kitų keliautojų kontaktai + komunikacija „čia ir dabar“ + lankstumas su planais = geriausias kelionės rezultatas. Iš kur gauti tų kontaktų? Pasinaudokite Couchsurfing.org keliautojų bendruomenės pagalba. Klauskite – ir jums bus atsakyta. O įspūdžiai – šimtakeriopai vertingesni nei keliavimas turizmo agentūrų suorganizuotais kelionių paketais. Aišku, priklauso, kas ko ieško – ar nerūpestingų nuotykių, ar už jus suorganizuoto ramaus (ir brangaus) poilsio.
Šis tas apie kainas
Taigi, nuvykti į kitas salas galima pigiais skrydžiais. Su nuolaida į abi puses bilietus pigiausiai galima įsigyti už 120 dolerių, tačiau kainos svyruoja. Didžioji sala turi du oro uostus – Konos vakaruose (po atviru dangumi, su Hulos šokėjų statulomis viduryje) ir Hilo rytuose (nebuvau – nemačiau, bet įsivaizduoju, jog oro uostas stogą turėtų turėti, nes tai yra lietingoji salos pusė).
Jei jūsų tikslas – pamatyti tik vulkanus, skriskite į Hilo pusę, vulkanai yra ten. Tokiu atveju, jums užteks vienos, daugiausiai dviejų dienų. Jei norite išnaršyti didesnę dalį salos, dviejų dienų nepakaks. Konos pusėje yra tik du hosteliai, o Hilo pusėje net visi šeši ir kainos prasideda nuo 25 dolerių. Nevairuojantys – nesirinkite skrydžių sekmadieniais, nes jokie autobusai tądien nemarširuoja. Darbo dienomis ir šeštadieniais yra autobusas, vežantis už simbolinę 1 dolerio kainą (palyginimui, O‘hu saloje autobuso bilietėlio kaina 2,50 dolerio, Kaua’I saloje svyruoja nuo 0,50 iki 2 dolerių) iš Konos pusę į Hilo (trukmė 3,5 valandos).
Smagieji salų autobusai
Kalbant apie keliavimo trukmę, paradoksalu, jog autobusu iš Waikiki iki Honolulu tarptautinį oro uostą gali nukakti per valandą (o ilgiausias skrydis iš Honolulu į Didžiąją salą trunka tik 40 minučių, Kaua‘i – 25, tad tik pakilai ir jau lėktuvas ruošiasi leistis), nors su automobiliu važiuotum ne daugiau 15-os minučių. Paprasčiausiai tokie tie autobusai – visada važiuoja ratais kvadratais.
O štai Kaua‘i saloje autobusai tiesiog neturi kur važiuoti (nes tai labai nedidelė sala, bet pati seniausia iš visų), todėl autobusų stotelės yra įrengtos namų kiemuose.
Dar vienas įdomus dalykas apie Kaua‘i autobusus – jei nori, kad atvažiuotų autobusas, turi jam paskambinti. Nes kitaip jis neatvažiuos. Jūs manęs neklauskit, aš irgi, iš pradžių, nesupratau... Bet vietinė turizmo atstovė, beje, turinti be proto gerą humoro jausmą, pasakė: „Čia Kaua‘i. Čia viskas kitaip“. Tik tąkart nejuokavo.
Na ką, pasirodo, ne tik pas mus Lietuvoj pasaulis sukasi į kitą pusę, bet ir Kaua‘i taip pat. Be to, į klausimą kur ir kam konkrečiai reikėtų paskambinti, gavome atsakymą: „Kaip kam? Tiesiog. Autobusui.“
Bet kuriuo atveju, visai nesvarbu, kad ir kiek ruošiatės išleisti kelionei į Havajus, ar tai būtų jūsų galutinis maršruto tikslas, ar tik pakelės stotelė (iš Havajų ir Australija, ir Filipinai, ir Japonija tikrai arčiau nei iš Lietuvos), ar norėsite keliauti kaip turistas, ar keliautojas (visgi šias dvi sąvokas aš atskiriu) – mažų mažiausiai parsivešite namo daug įspūdžių... ir daug sąskaitų.
