Salos vėjas – dalis vietinės kultūros
Iš pirmų įspūdžių galima paminėti du – nuostabūs vaizdai ir neįtikėtinas vėjas. Deja, salos vėjo nuotraukose užfiksuoti neįmanoma. Reikia jį pajusti. Būtent vėjas yra tikrų tikriausias salos dvasią atspindintis elementas, visur ir visada tave lydintis ir lyg kažką nuolat šnabždantis. O pats vėjo šnabždėjimas primena Babelio bokšto simbolį – kultūrų įvairovę, kurią galima rasti Havajuose. Nors Havajai yra Amerikos valstija (nuo 1959 m.), tačiau įtaką salų kultūrai ir dvasiai tikrai ne Amerika daro (nebent kas nors į „MacDonald‘s“ žiūri kaip į kultūrą).
Filipiniečiai, japonai, polineziečiai, kinai, korėjiečiai, vietiniai havajiečiai. Štai kas labiausiai žavi Havajuose. Visi gatvių pavadinimai, kalba, tradicijos, pakelės statulos ir vietinės turizmo paslaugos atspindi Havajų istoriją ir kultūrą kiekviename žingsnyje, nepaisant to, ar tai turistinis rajonas, ar ne. Ir kiekviename žingsnyje vėjas jus lydės ir kartais gaivins, o kartais per daug vėsins. Būtent tada pradedi suvokti, jog gyveni saloje ir čia visi keliai veda jau nebe į Romą, o į vandenyną.
Populiarioji Vaikiki pakrantė
Garantuotai visi pirmą kartą atskridę į Honolulu trauks į pietrytinę Vaikiki pakrantę, nes ten gyvenimas virte verda. Ypač palei vandenyno pakrantę besidriekiančiame Kalakaua prospekte, pavadintu žymaus Havajų karalystę XIX amžiaus pabaigoje valdžiusio karaliaus Deivido Kalakaua vardu, kuris laikomas pirmuoju monarchu pasaulyje, aplankiusiu Amerikos valstijas ir apkeliavusiu aplink pasaulį per 8 mėnesius.
Prospektas yra pagrindinė viešbučių („Hilton“, „Sheraton“, „Holiday inn“, kt.), prabangių parduotuvių („Armani Exchange“, „Gucci“, „Chanel“, t. t.) tinklų, restoranų, gatvės iliuzionistų, šokėjų, turizmo paslaugų pardavėjų, vietinių menininkų, nejudančių statulų (kol jiems neparūpinsi poros dolerių) vieta. Jame taip pat išvysite daug monumentų ir statulų, kurios primins garsiausiuosius havajiečius, pavyzdžiui, Duke'ą Kahanamoku, garsiausią visų laikų banglentininką, dažnai papuoštą gyvų gėlių vainikais, vadinamais lei. Jei tik bus proga, apsilankykite Duke‘o festivalyje, kur garsiajame Vaikiki paplūdimyje galima stebėti banglentininkų pasirodymus.
Nepraeikite pro „International market place“ - čia aptiksite turgų, galėsite pigiau nei kur kitur įsigyti lauktuvių bei paragauti kinų, japonų, korėjiečių, vietnamiečių, havajiečių, italų ir kitų šalių virtuvės patiekalų. Ir viskas vienoje gatvėje!
Gyvenk aloha laiku!
Minia žioplinėjančių turistų ir atsipalaidavusių vietinių tiek dienos metu, tiek vakarais Vaikiki kažkuo primena niekad nemiegantį Londoną, Paryžių ar Niujorką. Tik Havajuose nėra to amžino skubėjimo. Ten visi, net turistai, pradeda gyventi aloha laiku, kuris yra dalis vietinės kultūros. O ilgėliau pagyvenus saloje, susimąstai žmogus, ar tas vietinių gyventojų atsipalaidavimas labiau siejamas su už kiekvieno kampo tvyrančiu marihuanos kvapu, ar neįtikėtino grožio užburiančia gamta.
Tiesiog užtenka iš turistinių pramogų rajono Vaikiki ištrūkti į bet kurią kitą salos vietą, pavyzdžiui, į visų vietinių liaupsinamą Šiaurinį krantą paskanauti kokosinių krevečių ar vakarinėje salos pusėje esančią Ka Olinos įlanką ir ten paplaukioti su jūriniais vėžliais (tik nebandykit jų liesti, nebent norit susimokėti 5000 dolerių baudelę!). Taip pat būtų nuodėmė nepamatyti kvapą gniaužiančių vaizdų rytinės salos pakrantės Kailua paplūdimiuose. O pakeliui būtinai sustokite vėjuočiausioje salos vietoje – Poli Lookout, nuo kurios viršūnės pamatysite tikrąjį Havajų salų gamtovaizdį – rytą paskendusį rūke, dieną išryškinantį kiekvieną tolimesnę (kur draudžiamą patekti, nebent vėl nuspręstumėte, jog turite papildomus 5000 dolerių baudai...) salelę bei naktį spindintį tarp gyvenviečių šviesų.
Beje, nesineškite jokių svarbių dokumentų, pasų, lėktuvo bilietų, mokyklos namų darbų ir t. t. į Poli Lookout apžvalginę aikštelę, nes, neduok tu, Dieve, vėjas juos išplės iš jūsų rankų. Va tada galėsite pamojuoti visiems skrajojantiems popieriams, kaip kad viena japonų turistė išsižiojusi mojavo...
Oras kartais toks pat, kartais truputį kitoks
Nuvykę atokiau nuo Vaikiki pamatysite tikruosius Havajus – tropikų miškais apaugusius vulkaninės kilmės kalnus, žaliuojančius slėnius ir šen bei ten pasirodančią vaivorykštę. Ir tada havajiečio Israelio Kamakawiwo‘ole daina ir vaizdo klipas „Somewhere over the rainbow“ (liet. „Kažkur už vaivorykštės“) įgis prasmę. Tiek vaizdai, tiek žodžiai, tiek muzika. Tiek pačios vaivorykštės, kurių čia gali pamatyti kiekvieną mielą dieną. Nebūtinai po vieną – kartais ir po kelias tuo pačiu metu.
Havajuose – tai įprastas reiškinys dėl oro sąlygų. Oro sąlygų? Vaivorykštės? Nejaugi Havajuose visada lyja? Ne visada, bet pasitaiko. Kaip patys havajiečiai juokauja kalbėdami apie orą: „Koks oras čia? Kartais toks pats, kartais truputį kitoks.“ Čia ir saulės pamatysi, ir debesų vėjas atneš, ir lietaus. Nors lietuvis to lietaus net lietum negalėtų pavadinti... Papurškė penkias minutes ir nustojo, o tu kaip sėdėjai po debesim (ir lietum) paplūdimy, taip ir perdegei saulėje. Kaip? Iš kur? Tu vėjo paklausk... Ir čia jau žodžiai ne iš patarlės.
Bet 26 laipsnių temperatūra vasarą jus visada džiugins, nepaisant saulės, vėjo ar lietaus. Žiemą porą laipsnių nukris, tačiau lietuviškų speigų ir sniego tikrai nesulauksit. Vienintelė vieta (išskyrus kalnų viršūnes), kur galite pamatyti sniegą, tai populiarus havajietiškas desertas „Shave Ice“. Įsivaizduokite, kad žiemą Lietuvoje išėjote į kiemą, paėmėte gniūžtę sniego, užpylėte ant jos sirupo ir vuolia! Paprasta Lietuvoje, sudėtingiau Havajuose, todėl už šį skanumyną sumokėsite apie 6 dolerius. Na, bet svarbu, kad žmonėms patinka…
Kaip ir patys Havajai... O vietiniai dažnai sako – tai Aloha valstija. Ir paties žodžio „aloha“ prasmė nėra tik „labas“ ir „viso gero“. Tai visa filosofija. Vieno salos gyventojo žodžiais tariant, kas jam yra Havajai: „Tai aloha. Viskas yra aloha. Tai meilė, dalijimasis viskuo, rūpestingumas, gerumas. Tu tiesiog atiduodi savo aloha kitiems, o jie su tavimi dalijasi savąja aloha.“
