Piramidi di Zone
Iseo ežero (it. Lago d‘Iseo) pakrantėje galima išvysti neįprastą gamtos reiškinį – erozines piramides. Piramidi di Zone – tai keisti uolų dariniai, primenantys bokštus, kurių viršūnėse guli po didžiulį akmenį, kurie tarsi skėčiai saugo uolas. Unikalios 10-30 metrų aukščio piramidės susiformavo per tūkstančius metų vykstant erozijos procesams. Norint pasiekti šį Italijos gamtos stebuklą reikia važiuoti link Marone, iš čia kalnų keliuku kilti į apžvalgos aikštelę, dalį kelio įveikiant pėsčiomis. Iš čia atsiveria gamtos suformuotų piramidžių viršūnės.
Etnos ugnikalnis
Etna – tai vienas didžiausių pasaulyje veikiančių ugnikalnių ir aukščiausias Europos ugnikalnis (3320 m), esantis Sicilijos salos rytinėje dalyje, netoli Katanijos miesto. Norint apžiūrėti ugnikalnį galima leistis į kelionę traukiniu aplink Etną, kuris kursuoja tarp Katanijos ir Ripostos. Nesant išsiveržimo pavojaus galima ir pėsčiomis leistis į žygį po sieros kvapu persismelkusią ugnikalnio dykynę iki pat viršūnėje esančių kraterių. Romėnai tikėjo, jog Etnos kalne yra ugnies dievo Vulkano kalvė.
Poezijos grota
Poezijos grota, arba itališkai Grotta della Poesia, tokį pavadinimą gavo dėl to, jog, kaip teigiama, šioje vietoje įkvėpimo nuo seno semdavosi poetai. Legenda pasakoja, jog kadaise šioje grotoje maudydavosi gražuolė mūza – greičiausiai būtent ji ir būdavusi poetų įkvėpimo šaltinis. Romantiškoji Poezijos grota susiformavo padedama Adrijos jūros bangų: pakrantėje netoli Rocca Vecchia jos išskalavo šią įdubą, kuri tapo viena gražiausių ir mėgiamiausių maudynių vietų Italijos pakrantėje.
Saturnijos termos
SPA po atviru dangumi. Taip dar vadinamos Saturnijos versmės (Terme di Saturnia), esančios saulėtoje Toskanoje. Šioje vietoje srūva geoterminis šaltinis, suformuodamas įspūdingas kaskadas ir ežerėlius. Mėgstantys SPA procedūras čia gali ne tik pasimėgauti šiltu, per 37°C šilumos, versmės vandeniu, bet ir pasimasažuoti palindę po natūraliai krentančiais kriokliais ar pasivolioti gydomajame purve. Legenda pasakoja, jog kadaise dievas Saturnas, supykęs ant nuolat nesantaikoje ir karuose gyvenančių žmonių, trenkęs žaibu į žemę – būtent toje vietoje ir ištryško šios karštosios versmės.
Vezuvijus
Už kelių dešimčių kilometrų į rytus nuo Neapolio nutolęs vis dar aktyvus ugnikalnis Vezuvijus (Vesuvio). Paskutinį kartą Vezuvijus išsiveržė 1944 m. Na, o didžiausias ir žymiausias Vezuvijaus išsiveržimas įvyko 79 m. Šio išsiveržimo metu buvo sunaikinti net keli miestai - Pompėjai, Stabijas ir Herkulanumas, kurių archeologiniai griuvėsiai yra gausiai lankomi turistų. Vezuvijaus aukštis – 1280 m, tačiau jis nuolat kinta. Šis ugnikalnis laikomas vienu pavojingiausių Europoje, kadangi jo apylinkėse gyvena apie 3 mln. žmonių. Žmonės šias vietas pamėgo nuo seno, mat Vezuvijaus apylinkės, nepaisant tykančių pavojų, pasižymi itin derlingu dirvožemiu. Vezuvijaus kraterio gylis yra 30 m, o skersmuo 700 m. Ir šiandieną galima pamatyti karštų vulkaninių dujų srovių, vadinamųjų fumarolių, kylančių iš ugnikalnio plyšių.
Piramidi di Renon
Riteno stulpai, itališkai vadinami Piramidi di Renon arba Piramidi di terra, stūkso Italijos šiaurėje, Pietų Tirolio regione, Eizako slėnyje. Didžiulio kalno šlaite tarsi adatos „susmaigstytos“ smailės siekia iki 40 metrų aukštį, kai kurias jų puošia akmeninės „kepurės“. Riteno moreninių stulpų spalvos varijuoja nuo gelsvai rausvų iki violetinių.
Neptūno grota
Netoli Algero miesto, Sardinijos salos vakarinėje dalyje esanti Neptūno grota (Grotta di Nettuno) – viena populiariausių turistų atrakcijų šioje saloje. Romėnų jūros dievo vardu pavadinta grota buvo atrasta vietinių žvejų prieš kelis šimtus metų. Iš tiesų, tai yra ištisa urvų sistema, besidriekianti apie 4 kilometrus, tačiau lankytojams atviri tik keli šimtai metrų grotos, kurią puošia nedidelis ežeriukas ir gausybė stalagmitų bei stalaktitų. Norint patekti į Neptūno grotą, tenka įveikti siaurutėlį uolos pakrašty iškaltą takelį, pramintą „ožkos laiptais“. Taip pat galima iki grotos atplauti laiveliu.
Strombolio ugnikalnis
Strombolis – veikiantis ugnikalnis Tirėnų jūroje, Lipario salyne, netoli Sicilijos krantų. Atskirą salą sudarančio ugnikalnio plotas 12,6 kv. km. Aukštis – 926 m virš jūros lygio. Nuolat (kas 10-20 min., kartais su pertraukomis iki 1val.) išsiveržia vulkaninės bombos, ištrykšta šviesos dujos. Kartais liejasi trachibazaltinė lava. Yra buvę ir didelių išsiveržimų. Nepaisant reguliarių išsiveržimų, Strombolyje gyvena žmonės.
Žydroji grota
Kaprio sala (Capri) – tai 10 kv. km sala, esanti tarp Neapolio ir Salerno įlankų. Saulėtosios salos pakrantės uolėtos ir aukštos, čia gausu grotų, urvų, arkų. Viena įspūdingiausių ties Kaprio sala susidariusių grotų – Žydroji grota (Grotta Azzura), kurią pasiekti galima plaukiant laiveliu. Ekskursijos organizuojamos iš pagrindinio salos uosto, Marina Grande. Pro siaurą plyšį galima patekti į erdvią grotą, kurią saulės spinduliai, skverbdamiesi pro jūros mėlį, iš apačios apšviečia efektinga melsva spalva.
Druskos laukai
Vakarinėje Sicilijos salos pakrantėje Trapani provincijoje netoli Paceco driekiasi druskos laukai. Druskos laukų gamtos rezervatas (it. Riserva Naturale delle Saline di Trapani el Paceco) – tai didžiuliai laukai, kuriuose baltuoja druskos krūvelės. Druska šiame regione išgaunama nuo senų senovės, mat čia tam itin palankus klimatas. Seklios pakrantės ir vyraujantis karštis sudaro puikias sąlygas tuo užsiimti: druskingas jūros vanduo suleidžiamas į tam tikrus baseinėlius, kuriuose išgaravęs vanduo palieka baltus druskos klodus. Būtina šio kraštovaizdžio detalė – spalvingi vėjo malūnai, kurių pagalba pompuojamas vanduo į baseinėlius. Verta užsukti į Druskos muziejų, išsamiai pasakojantį apie senovinį druskos išgavimo amatą ir tam naudotus įrankius.
