Į ilgą ir fizinės ištvermės reikalaujančią kelionę po Nota leidosi drauge su mama ir aktyvų poilsį mėgstančių bendraminčių grupe. Kelionės tikslą turistai pasiekė autobusu, nuvažiavę daugiau nei 2 tūkst. kilometrų per Latviją, Estiją, Suomiją bei Švediją. Pakeliui patirti įspūdžiai, trumpi pasivaikščiojimai po miestus ar miestelius, net susitikimas su kol kas dar atostogaujančiu Kalėdų Seneliu, pasak Notos, neprilygsta tam, ką teko išvysti ir patirti stovyklaujant šiaurinėje Norvegijos pakrantėje.
„Pirmoji mūsų stovykla buvo greta Sorvageno miestelio. Miegojome palapinėse, patys sau ruošėme valgį, prausėmės šaltu Norvegijos jūros vandeniu ir kasdien ėjome į žygius po Lofotenų kalnynus“, – pasakoja jaunoji dainininkė. Pasak jos, įspūdžių tiek daug, kad juos net sunku atpasakoti žodžiais.
„Gamta čia – pritrenkianti. Uolos ir nuo jų atsiveriantis fiordų grožis, iš aukštumų besiveržiantys kriokliai, upeliai, ežeriukai, nenusakoma vandens spalva. Nežinau, ar gali būti pasaulyje dar kas nors gražesnio“, – įspūdžiais dalinasi ji.
Nors kelionėje stigo tokių civilizacijos „stebuklų“ kaip dušas ar minkšta lova, nors oro temperatūra dienomis tesiekė 16 laipsnių šilumos, o naktimis – tik 8 laipsnius, Nota sako, jog keliautojams nebuvo nei šalta, nei nepatogu. „Kai pristigdavo jėgų, juokaudavome, kad užlipus į kalno viršūnę rasime dušą“, – juokiasi pirmąkart į tokią ištvermės kelionę patekusi mergina.
Keliautojai buvo įsikūrę už poliarinio rato, todėl naktimis čia nesutemdavo. Tai buvo dar viena netikėta patirtis jaunajai turistei iš Lietuvos. „Svarsčiau, kaip mes užmigsime šviesoje, bet po dienos žygių visi būdavome taip smagiai pavargę, kad po vakarienės krisdavome į savo gultus palapinėse ir tik palinkėdavom sau, kad rytą neskaudėtų kojos, nes ir vėl laukia naujas žygis“,- pasakoja Nota.
Bene didžiausią įspūdį merginai paliko pasivaikščiojimas po miestelio, turinčio pavadinimą tik iš vienos raidės A, apylinkes. Patys norvegai sako, kad būtent čia yra pasaulio kraštas. Notai teko pamatyti nuo uolėtas viršukalnes, pasivaikščioti po mielą ir jaukią gyvenvietę. Ši vieta merginai paliko tokį įspūdį, kad kartu su kelionės bičiule jos pasižadėjo trūks plyš čia sugrįžti po trejų metų. „Po trejų metų mums abiems bus po 18 metų, abi būsime baigusios mokyklą, todėl nutarėme, jog būtinai dar kartą čia atvažiuosime“, – sako Nota, tebegyvenanti atostogų įspūdžiais apie ją pakerėjusią šalį ir dabar jau svajojanti į ją sugrįžti.
