Savo laimei ar nelaimei pastaruosius tris mėnesius gyvensiu Turkijoje. „Tu gal išprotėjai?“, „Saugokis vyrų“, „Prižadėk, kad tik negrįši su kokiu rudakiu“ – štai tokios frazės skambėjo iš mano artimųjų lūpų. Tad ir savo epopėją apie šalį pradėsiu apie Turkijos vyrus.
Tokie artimųjų nuogąstavimai nestebina, žinant lietuvių merginų nuotykius egzotiškuose kraštuose. Tik reikia pridurti, kad ne tik mūsų kraštietės įkliūna į turkų žabangus. Daugelis nuvargusių nuo rutinos moterų bent akimirką susidomėtų įdegusiu, juodų plaukų ir atletiškos figūros turku.
Moterys Turkijoje jaučiasi ypatingos, geresnės už kitas, vertos daug daugiau nei turi. Bingo! Tai ir yra turkų vilionių paslaptis. Nors taip turėtų elgtis kiekvienas vyras – mandagus ribų neperžengiantis komplimentas, palydėjimas iki namų, pasiteiravimas, kaip jautiesi.
„Niekada neleidžiame moterims vienoms eiti į miestą naktį“, – sako mano draugas Barišas.
Kiek lietuvių vyrų eitų kartu iki pasilinksminimo vietų, o tada lauktų, kol mergina gerai pasišoks, o paskui be jokių intencijų palydėtų ją iki namų? Na, jei vienas kitas atsirastų ir tai jau būtų šis tas.
Žinoma, dažnai užsienietės Turkijoje pradeda jaustis tokios unikalios, pervertina savo grožį, kad sugrįžus namo realybė gali būti per skaudi. Turkai jau seniai išradę raktus į visas moterų kerteles ir profesionaliai tuo naudojasi, tad jei nenorima parsivežti nereikalingų įspūdžių, verta jausti ribas.
Klubuose turkės moterys į užsienietes žvelgia įtariai, su konkurencijos prieskoniu, nes jos yra kur kas lengviau prieinamos nei vietinės merginos. Keletas kokteilių, aistringų šokių ir, žiūrėk, jau siūlys „padėti draugui“, o net gerai nekalbantis angliškai išlemens: „Could I taste your lips?“ (išvertus į lietuvių k. – ar galiu paskanauti tavo lūpų?). Tuomet ir iškyla klausimas, kokios kultūros ypatybių čia žmonės atvažiuoja pažinti?
Viena iš galimybių apsisaugoti – žinoti vieną mažytę gudrybę. Šioje šalyje nėra įprasta bendraujant nuolat žiūrėti į akis. Natūralu jas nusukti, įvertinti tave supančią aplinką, o tiesioginiai žvilgsniai skirti tik tam žmogui, kuris tau patinka daugiau nei draugas. Žinoma, visuomet būna išimčių.
Tiesa, negaliu sakyti, kad anksčiau aprašyta stereotipinė situacija būdinga visiems Turkijos vyrams. Tas pats draugas Barišas pasakojo, kad dažniausiai taip elgiasi vyrai, kurie siekia laimingo bilieto į Europą. Ir dažnai jį laimi kur kas lengviau nei braukdami skaičiukus loterijų bilietuose.
O štai po to ir atsiranda nelaimingos istorijos apie moteris, kurių vyrai po vestuvių stebuklingai pasikeitė. Bet tai visai nestebina. Juk tokios draugystės kartais užsimezga tiesiog gatvėje ar derantis dėl mažesnės kainos parduotuvėje. Apie perspektyvą čia neverta kalbėti. Nekaltos rudos akys yra pasiryžusios viskam.
Galbūt tai viena priežasčių, kodėl prieš sakant, kad esu lietuvė, apsidairau, ar mano draugai vis dar šalia. „Lietuvaitė? Aš permiegojau net su aštuoniomis!”, – su pasididžiavimu pasakoja pažįstamas Mehmetas. Jis iškart pridūrė, kad su latvėmis permiegoti dar lengviau. Nenoriu būti devinta, tad tą vakarą su juo persimetu vos keliais žodžiais.
Tačiau negaliu ir tikrai nekaltinu mūsų kraštiečių. Taip elgiasi daugybė atvykėlių, nes žino, kad mato šiuos žmones pirmą ir paskutinį kartą gyvenime. Nesvarbu, ar tai komandiruotė, mainų programa ar trumpos atostogos. Moralės klausimų čia nenagrinėsiu.
Vis dėlto tokiam požiūriui susiformuoti pagrindą pasėjo Rusijos merginos, kurios čia vadinamos vienu bendriniu vardu – Nataša. Griuvus SSRS jos čia atvažiuodavo ir parsiduodavo tik už pietus ar vakarienę. Tad jei esi bent kiek šviesesnių plaukų, slaviško gymio, visuomet sulauksi vertinančio žvilgsnio, ar esi pigi, ar ne.
Turkijoje yra net specialiai šioms merginoms skirta populiari frazė „Natasha yat asagi!“, kuri reiškia „Nataša, šok į lovą!“. Nenuostabu, kad šalyje net buvo pradėta reklamos kampanija su šūkiu „Nataša, go home!“ (išvertus į lietuvių k. – „Nataša, važiuok namo!“).
Keista, bet lenkės čia spėjusios susikurti kitokį įvaizdį. Jau ne vienas sutiktas turkas klausė, kodėl jų šalyje net netyčinis prisilietimas reiškia nepagarbą. Kodėl apie tai nebuvau girdėjusi anksčiau?
Vis dėlto nusprendėme, kad tokia išvada galėjo būti padaryta dėl anglų kalbos žinių spragų. Ir tai iš dalies atspindi viso regiono ypatybę – rytų europiečiai nėra tokie emocionalūs, o tai turkams sunkiai suvokiama. Jie tarpusavyje karštai gestikuliuoja, vyrai nebijo vienas kito paglostyti, pabučiuoti, apkabinti ir tikrai nebus apšaukti nei iškrypėliais, nei pasigaus homoseksualo etiketę, kuri Lietuvoje vis dar siejama su gėda.
Be to, jie visuomet sveikinasi susiglausdami ir pabučiuodami į kiekvieną žandą, tačiau tik su artimais draugais. Ir tai neslepia jokių intymumo apraiškų ar užuominų.
Kad ir kokių suktybių pateiktų turkai, iš jų galima išmokti bendravimo subtilumų, o kas svarbiausia, kiekvienai dailiosios lyties atstovei jie leidžia pasijusti tikra moterimi. Draugai iš Lietuvos juokauja: lietuviams tam prireiks šimtmečių. Bet aš tikiuosi, kad mažiau, kitaip Lietuvoje tiesiog nebeliks dėmesio vertų moterų.
