Jei nuspręstumėte Palangoje vairuoti automobilį, kaip mat susidurtumėte su aibe bėdų – kurorte trūksta vietos transporto priemonei pastatyti, gatvės siauros, žmonių gausu, tad ir manevravimas užtrunka.
Kur kas paprasčiau sėstis ant dviratės transporto priemonės. Pastaraisiais metais dviračių turizmas pajūryje sparčiai populiarėja, o vietos gyventojams dviratis yra ir susisiekimo priemonė.
Pajūrio dviračių takai
Nuo Klaipėdos miesto net 3 kryptimis tęsiasi daugiau kaip 200 km ilgio dviračių trasos, kurios apjuosia gražiausius Lietuvos pajūrio kampelius. Viena atkarpa vingiuoja Kuršių nerija nuo Klaipėdos iki Nidos, kita veda į šiaurę Latvijos link, trečioji leidžiasi pamariu į Rusnės salą. Šis maršrutas, apimantis kone visą Lietuvos pajūrį ir pamarį, leidžia geriau susipažinti su krašto gamta, kultūra ir etninėmis ypatybėmis.
Lekiant pajūriu pro mišką visą laiką švysčioja jūra. Gražu, o ir dviratininkų nedaug. Vadovaudamiesi kelio nuorodomis galite ne tik smagiai ir saugiai riedėti, bet ir apžiūrėti pakeliui esančias lankytinas vietas.
Viena iš Vilniaus į Palangą atostogų atvykusi šeima pajūriu tradiciškai keliauja tik dviračiais. Automobilis stovėjimo aikštelėje paliekamas jau pirmą viešnagės prie jūros dieną.
„Esame aktyvūs dviratininkai, - tikina vilnietis Mantas, meilę dviračiams įskiepijęs ir dviem nepilnamečiams savo sūnums. - Palangoje vietų prasilėkti su dviračiu nemažai – galima minti iki Klaipėdos, galima iki Šventosios. Mindami dviračių takais vis kažkur stabtelėjame ir atrandame unikalių vietų – laukinių paplūdimių, bunkerių, apleistų statybų. Tokių vietų neatrasi trindamasis J. Basanavičiaus gatvėje.“
Tai, kad palei jūrą besidriekiančių dviračių takų būklė – puiki, pripažįsta daugelis. Tačiau minti dviratę transporto priemonę centrinėmis kurorto gatvėmis – šiek tiek rizikingiau. Intensyvus eismas, duobėti keliai ir lyg iš niekur išnyrantys pėstieji – tokie trukdžiai gali sukelti avarinių situacijų.
„Vengiu Palangos gatvių. Dar kvailiau man atrodo važiuoti J. Basanavičiaus gatve. Dviračių eismas ten išvis turėtų būti uždraustas“, - neabejoja pašnekovas.
Palangoje besiilsinti sportiška šeima ragina kitus dviratininkus pasirūpinti savo, o ypač – mažųjų dviratininkų saugumu. Vienas iš būdų apsisaugoti nuo galimos nelaimės – prieš sėdant ant dviračio savo atžalai užsegti šalmą.
Mina, nes taip greičiau
Kauniečių pora į pajūrį atvyko prieš savaitę. Pirmosiomis dienomis jie judėjo pėsčiomis, bet po trijų dienų nusprendė, kad nuovargis ima viršų. Netrukus Dalia ir Andrius persėdo ant dviračių. Kiekvienos dviratės transporto priemonės nuoma kasdien jiems kainuoja 30 Lt. Jei dviratį jie nuomotųsi ilgesniam laikui, nuomotojas kainą būtų linkęs sumažinti.
„Kaune dviračių neminame, nes mieste neįmanoma saugiai važinėti. O Palangoje jaučiamės saugesni. Be to, galime nulėkti iki Šventosios. Pakeliui randame gražių tuščių paplūdimių. Tiems, kurie skundžiasi, kad Palangoje nėra veiklos, atkertame, kad jos tiek, kad nespėjame minti pedalų“, - šypsosi pora.
Tiesa, jie pastebi, kad, nepaisant gausaus dviratininkų būrio miesto gatvėse, vairuotojai šiems vis dar nepakantūs: „Mums teko patekti į avarinę situaciją Vytauto gatvėje. Gatvė ir taip labai judri, o vairuotojai įsigudrina palikti savo mašinas tiesiog važiuojamojoje dalyje.“
Kauniečiai taip pat pataria, kaip apsisaugoti nuo vagystės – išsinuomoti spyną arba ją įsigyti.
Viešbučius pritaiko dviratininkams
Prie augančių dviratininkų srautų taikosi ir palangiškiai verslininkai. Jie leidžia įsivaryti dviratį į lauko ar net vidaus kavinę.
Štai viešbučio „Kerpė“ vadovas Vladas Taučius nusprendė atsigręžti į šios sporto mėgėjus – jo valdomas viešbutis dviračius ne tik nuomoja, bet ir turi jiems skirtą saugojimo vietą.
„Viešbutį dviračių turizmui pritaikėme dar 2006 metais. Turime jiems saugoti skirtą garažą. Jei prireikia, juos remontuojame, - aiškina verslininkas. - Mano nuomone, dviračių turizmą būtina skatinti. O ypač Palangoje. Juk pas mus atvažiuoja ne tik lietuviai, bet ir nemažai vokiečių. Jie grožisi gamta ir puikiais dviračių takais.“
Miesto be automobilių idėją palaikantis vyriškis neslepia – būtų jo valia, visi automobiliai būtų palikti stovėti Palangos prieigose. O mieste visi liptų ant ekologiškos transporto priemonės. Tokia tvarka, anot jo, galioja kai kuriuose Danijos ir Vokietijos kurortuose.
„Lietuviai mėgsta girti laukinius Latvijos paplūdimius. O prieš latvius laimime puikiais pajūrio dviračio takais“, - kodėl verta leistis į kelionę dviračiu, argumentuoja V. Taučius.
