Organizatoriai dar prieš prasidedant ekspedicijai surengė konkursą, kuriame buvo renkama papildoma komandos narė – baltišką grožį atspindinti mergina. Ji taip pat keliavo kartu ir tapo visos ekspedicijos veidu. Laimėtojai buvo suteiktas „Amber Lady“ statusas. Nurungusi savo konkurentes konkursą laimėjo 23 metų šviesiaplaukė rudakė Rugilė Rukšėnaitė.
„Man labai smagu, kad mane pasirinko. Konkurse buvo svarbi baltiška išvaizda, tačiau „Amber Lady“ merginai to neužtenka. Ji turi būti bendraujanti, drąsi, protinga, ištverminga, nebijoti iššūkių. Ji turi būti asmenybė“, – portalui lrytas.lt teigė Rugilė.
Pasak jos, atranka buvo didelė, tačiau jai nusišypsojo sėkmė. „Aš pati atrankoje nedalyvavau. Mano kandidatūrą pasiūlė vienas fotografas, patikau organizatoriams. Vėliau dalyvavau įvairiuose pokalbiuose, tolimesniuose konkurso etapuose. Galiausiai laimėjau“, – atrankos akimirkas prisiminė ji.
Įspūdžių pasisėmė su kaupu
Mergina pasakojo, kad keliaujant Turkijos link jai teko atsidurti ne vienoje ekstremalioje situacijoje. „Labiausiai įsiminė kopimas į Ararato kalną. Patikėkite, lipti į jį nebuvo taip lengva, kaip tikėjausi, – juokėsi ji, tačiau tučtuojau patikino – buvo verta. – Vaizdas, kurį pamačiau, mane pakerėjo.“
Vis dėlto kartu vykusiai komandai teko patirti ne tik gerų emocijų. Bene labiausiai vargino sustojimai prie muitinės, kai tekdavo nemiegojusiems ir alkaniems karštyje laukti net po kelias valandas. „Tuo metu tai atrodė sunku, tačiau dabar kelia šypseną“, – pasakojo Rugilė.
Keliaudama senuoju Gintaro keliu mergina sutiko daug įdomių, nuoširdžių ir draugiškų žmonių. Pasak jos, daugelis, ypač Irane, pamatę šviesaus gymio merginą norėjo su ja nusifotografuoti. „Prie manęs lipte lipo tiek suaugusios moterys, tiek mažos mergaitės. Vyrai šypsojosi ir fotografavo. Vietiniams gyventojams atrodžiau egzotiška“, – šypsojosi ji.
Musulmoniškas grožio kultas
Pasak R. Rukšėnaitės, musulmonės moterys labai stengiasi išryškinti tai, ko nepaslepia ilgas, nuo galvos iki kojų kūną dengiantis apsiaustas, kitaip dar vadinamas čadra. „Nešiojant tokius apsiaustus vienintelė matoma kūno vieta yra akys. Galbūt todėl jos atrodo tokios išraiškingos“, – sakė ji. Apskritai tuose kraštuose žvilgsnis turi magišką galią, todėl galbūt dėl šios priežasties moterys darosi itin ryškų makiažą.
Nors daugelio jų plaukus dengia čadros arba bent jau skaros, dauguma merginų ir moterų mėgsta plaukus susukti į didelį kuodą. „Taip rišdamos plaukus maksimaliai iškelia skarą, pasimato daugiau veido. Tai - lyg netiesioginis pasipriešinimas nusistovėjusioms normoms“, – pasakojo ji.
Gražuolė nustebo sužinojusi, kad didžioji dalis iraniečių merginų yra pasidariusios plastinę nosies operaciją. „Dauguma jų kompleksuoja dėl savo neva didelės nosies, todėl kone kas antra darosi tokio pobūdžio operaciją. Mačiau daug jaunų merginų, kurios vaikšto nosis apsiklijavusios pleistrais“, – pasakojo Rugilė. Mergina girdėjo, kad Irane plastinės operacijos nėra brangios, todėl po skalpeliu gulasi ne tik turtuolės. „Operacijos ten kainuoja nedaug, todėl veido korekcija nėra prabangos ženklas“, – sakė ji.
Lietuvė pasakojo, kad svečiuodamasi kituose kraštuose iš naujo apmąstė tam tikrus dalykus. „Ten – viskas kitaip, – atsiduso R. Rukšėnaitė. – Kita religija, kitas supratimas, kitas požiūris – viskas.“ Tačiau ji tikino, kad ilgą laiką vyrų šešėlyje buvusios moterys šiandien po truputį iš jo bando išlįsti – dažniau įsidarbina, dažniau rodosi viešumoje.
Kita vertus, egzistuoja tam tikros nerašytos taisyklės. Pavyzdžiui, kad net ir dalykiniame susitikime moteriai nereikėtų spausti rankos arba tai, kad apsistojus viešbutyje vakarėjant iš jo kambario net į viešbučio fojė gali išeiti tik vyras. „Tai normos, kurias mums, europiečiams, kartais sunku suprasti. Moterys yra tarsi saugomos nuo jas supančios aplinkos. Tiesą sakant, vyrai, tarkim, Irane, priešingai nei Turkijoje, yra labai kuklūs“, – juokėsi ji.
Kelionės – viena iš merginos aistrų
Rugilei ši kelionė davė labai daug. „Man tai – asmenybės išbandymas. Visuomet žinojau, kad esu stipri, tačiau buvo įdomu į savo galimybių ribas pasižiūrėti iš šono“, – sakė ji. Mergina pasakojo, kad ši išvyka ją sustiprino, išmokė nebesijaudinti dėl smulkmenų, dirbti komandoje ir galbūt net šiek tiek pakeisti vertybių sistemą. „Ši kelionė praplėtė mano akiratį, suteikė naujų pažinčių, padėjo geriau pažinti save pačią. Tai – vertybė“, – teigiamų emocijų neslėpė ji.
Rugilė ekspedicijoje buvo jauniausia dalyvė. Vos grįžusi iš egzotiškos kelionės jau po kelių dienų ji stojo prieš griežtą dėstytojų komisiją universitete gintis mokslo diplomo. Sėkmingai atlaikiusi kritikos strėles ji sėkmingai apsigynė diplomą ir įgijo lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro laipsnį.
Mergina sako, kad kelionės – viena iš jos aistrų. „Labai mėgstu keliauti, esu aplankiusi nemažai vietovių, tačiau ši ekspedicija išties buvo neeilinė – nebuvo lengva nei fiziškai, nei psichologiškai“, – pasakojo ji. Rugilės negąsdino ir mėlynėmis bei nubrozdinimais nusėtas kūnas. „Skausmas ilgainiui praeina, o įspūdžiai lieka. Negalėjau sau leisti nepatirti tokių akimirkų“, – šypsojosi ji ir užsiminė, kad nors artimiausiu metu kelti sparnų neketina, vis dėlto turi nemažai planų, susijusių su kelionėmis, tačiau kol kas jų išduoti neketina.
