Viename J. Basanavičiaus gatvėje veikiančių restoranų Misterio Arkado personažą kuriantis A. Vinokuras teigia kiekvieną dieną stebintis šį pėsčiųjų bulvarą, analizuojantis bei fiksuojantis čia vykstančius procesus. Užsiminęs, jog kurorte dominuoja proletariato klasės atstovai, aktorius bei žurnalistas A. Vinokuras savo įžvalgomis pasidalino su lrytas.lt skaitytojais.
- Kiek laiko gyvenate ir dirbate Palangoje?
- Jau antra savaitė, o būsiu du mėnesius. Noriu pabrėžti, jog tai apmokamos atostogos. Neįsivaizduoju atostogų, kurių metu reikia slampinėti gatvėmis, grožėtis gamta, žmonėmis... Truputį kitaip suprantu poilsį.
- Vaidinate Misterį Arkadą, linksminate vaikus ir smagiai leidžiate laiką?
- Žinoma. Pasižiūrėjęs į Palangoje šeimoms teikiamą pasiūlą, mes turime tik grynai komercinius pasiūlymus: įvairius atrakcionus ir panašiai. Tačiau teatras, kur visa šeima gauna dvasinį peną, gali atsipalaiduoti, pasijuokti ir nereikia papildomai mokėti už įėjimą – tokia restorano, kuriame dirbu, politika.
Sutikau čia dirbti, nes sutapo restorano savininko ir mano požiūriai į šeimą, į pridėtinę vertę, kurią gauna lankytojas.
- Verslininkai verkšlena, jog mažai žmonių, kaltina blogą orą. Kaip Jūs vertinate šį vasaros sezoną?
- Nebuvau Palangoje vasarą trejus metus, trūko laiko. Per pastarąsias dvi savaites mane labai pozityviai nustebino tai, jog dirbdamas restorane nuo pusiaudienio iki nakties nemačiau nei vieno girto, nemačiau agresyvumo, kad kažkas santykius aiškintųsi kumščiais.
Žinoma, dar neprasidėjo nepilnamečius pritrauksiantys didieji koncertai, tačiau tai ką matau – mane labai maloniai nustebino. Žmonės kalbasi, šypsosis, mes tampame civilizuota šalimi.
- Palanga neretai sulaukia kritikos dėl šio kurorto virsmo Gariūnais. J. Basanavičiaus gatvėje dominuoja triukšmingos pramogos bei prekyvietės su kičine produkcija. Ką Jūs galvojate, kaip vertinate šias tendencijas dirbdamas toje pačioje gatvėje?
- Jūsų pastebėjimas labai taiklus. Palanga yra skirta palangiškiams užsidirbti, o čia atvykstančius žmones, jei tai būtų Vakaruose, priskirčiau darbininkų sluoksniui.
Tai toks žmonių sluoksnis, kuriam nelabai reikia teatro, nelabai reikia knygos. Čia, Palangoje, jie tampa pasipelnymo objektu.
Nidoje manau viskas šiek tiek kitaip, ten ko gero važiuoja intelektualai, akademikai, vidurinysis sluoksnis, siekiantis ramybės bei kokybės.
- Ką galvojate apie tolimesnę Palangos raidą, kokias tendencijas įžvelgiate? Ar viskas toliau vystysis blizgučių ir popkultūros link, ar galbūt išsikristalizuos tam tikros kultūros oazės, kur atėjęs žmogus galės gauti ir pridėtinę vertę?
- Tai priklauso nuo vietos savivaldybės, nuo politikų pozicijos, nuo to, kaip jie įsivaizduoja Palangos ateitį. Man regis, dabar vyksta psichologinis virsmas, nenorima pateikti Palangą vien tik per J. Basanavičiaus gatvės prizmę. Palanga nėra tik J. Basanavičiaus gatvė, aplinkui esama labai daug puikių vietų.
Čia įsikūrė vaikų parkas, nuostabi, nemokama žaidimų aikštė. Tai labai geras, iš Norvegijos paimtas pavyzdys, kur nėra visiško komercionalizmo, o pateikiama kai kas daugiau. Manau, kad teisingas supratimas apie Palangos raidą jau plečiasi, žmonėms bandoma pateikti ir kultūrinio peno.
- Pabandykime palyginti dabartinę Palangą su sovietmečiu. Kokia Jūsų akimis buvo Palanga tuomet ir kuo ji skyrėsi nuo dabartinės?
- Sovietmečiu buvau hipis, nuolatos su draugais lankydavausi Palangoje. Tuomet čia buvo masė žmonių ir komercija visiškai nekvepėjo. Žmonės atvykdavo ilsėtis, koncertuodavo mūsų bardai, a.a. V. Kernagis, O. Ditkovskis ir visi kiti.
Šios dvasios labai trūksta dabar, sensta tie mūsų bardai, tikriausiai uzurpavo rinką ir nieko neįleidžia. Kita vertus nauji atlikėjai dažniausiai yra tokie beskoniai. Kas ten? „Olialia pupytės“? Net atsimenu kaip jos atrodo.
Komerciališkumas mane labai slegia, kita vertus palangiškiams reikia uždirbti. Tai yra problema, bet Nidoje irgi tas pats.
- Tam tikra kategorija ramybės ieškančių žmonių į Palangą pailsėti atvyksta rudenį ar žiemą. Tačiau tada dirba vos viena, kita kavinė, miestas būna tarsi apmiręs. Gal būtent čia yra tam tikra niša kultūrinei veiklai?
- Pastebėjimas labai įdomus. Esmė ta, kokiame socialiniame – kultūriniame kontekste suvokiame atsipalaidavimą. Jeigu atsipalaidavimą mes suvokiame kaip bėgiojimą po restoranus, alų, šauksmą ir lėkimą, tuomet kažkas negerai su dalimi mūsų visuomenės, kuri niekaip negali atsipalaiduoti. Kaip tu gali atsipalaiduoti, kai aplinkui vien tik skamba „bum, bum, bum“?
- Palangoje apsistojote dviem mėnesiams, ar nebijote pavargti nuo J. Basanavičiaus gatvę užtvindžiusio nuolatinio triukšmo?
- Noriu pasakyti, jog dabar policija labai griežtai prižiūri tvarką. Tiesiog ateina ir paprašo pritildyti muziką. Kita vertus, kavinių bei restoranų savininkai susitaria vienas kitam netrukdyti. Jeigu šalia garsiai užgroja muzika, o pas mus vyksta šou, savininkas paprašo muziką pritildyti ir tai būna padaroma.
Kita vertus, Palanga daug didesnė nei J. Basanavičiaus gatvė, kam nepatinka triukšmas – nėra ko čia eiti. Man kaip žurnalistui ir apžvalgininkui be galo įdomu stebėti žmones šioje gatvėje. Čia pati įdomiausia vieta, matau tragedijas, komedijas. Čia kitoks civilizacinis lygis, regis, Garliava neegzistuoja. Tai ką matau – eilinis, geras vakarietiškų žmonių pabuvojimas, bendravimas, man nuostabu pačia geriausia prasme.
- Dirbate restorane, matote be galo daug lankytojų, tame tarpe svečių iš užsienio. Kaip galėtumėte apibrėžti poilsiautojus pagal tautybes? Kuo pasižymi, išsiskiria palangiškių taip vertinami svečiai iš Rusijos?
- Ateina norvegai, švedai, vokiečiai, anglai, grįžta emigrantai. Čia yra ir rusų, tačiau dar reikia atskirti, kad jie rusai. Nuomonė, jog rusų poilsiautojas būna su masyvia aukso grandine ant kaklo yra visiška nesąmonė, stereotipas. Tai visiškai normalūs žmonės.
Pastebėjau dar viena įdomų faktą – lietuviai mažai šypsosi, ypač vyrai. Turiu su kuo palyginti, matau, kai praeina švedai, norvegai ar rusai.
- Gal į Palangą pailsėti grįžta nostalgijos vedini, sovietmečiu į Izraelį repatrijavę žydai?
- Prie ko čia Izraelis, nemačiau nei vieno žydo. Negirdėjau kalbant nei hebraiškai, nei jidiš, ko gero čia esu vienintelis žydas. Izraelitai važiuoja į Druskininkus, ten antras Izraelis.
- Iki šiol mėgavotės ramybe ir savita Palangos atmosfera. Kaip galvojate, ar situacija nepasikeis iš esmės kai savaitgaliui čia sugužės daug jaunimo?
- Mums, žurnalistams, bus labai įdomu stebėti, kaip atsakingos institucijos prižiūri tvarką. Galėsime stebėti ar tam pasiruošta, kaip pasiruošta.
Galiu pagirti Palangos vaiko teisių apsaugos tarnybą, gatvėje pastebėjau didžiulį akordeoną tampančią ir pinigus renkančią, iš užsienio atvykusią maždaug 6 – 7 metų mergytę. Netoliese, ko gero, buvo jos tėvai. Paskambinau vaikų teisėms, ši tarnyba sureagavo žaibiškai, tai didžiulis pliusas, man kaip piliečiui labai malonu.
Dabar žiūrėsime kaip mūsų institucijos pasirengė savaitgalio šventei. Tai pat labai įdomu ar po dviejų savaičių Palangoje išliks tokia pati atmosfera kaip dabar.
