Marius galėtų valandų valandas pasakoti, kokius žygius teko atlikti, kol Kuboje jam buvo leista pakilti į dangų. Ir kokių tekdavo imtis gudrybių.
„Kuboje viską valdo kariuomenė, o su ja susitarti nelengva”, – aiškino pašnekovas.
Vis dėlto jubiliejaus rytą mažyčiame oro uoste prie Kolono miestelio griežtoji komisija padėjo paskutinį reikalingą parašą, ir lietuvis fotografas su tautiečiu pilotu Artūru Laukiu pakilo į padanges.
Mariaus įsigytą skraidyklę net sunku pavadinti lėktuvu. Tačiau Kuboje reikalavimai jai – lyg „Boeing” orlaiviui.
Ar po skrydžio jo laukė tortas, žvakės ir šampanas?
„Ne, – juokėsi Marius, – vakare valgėme neskanią žuvį. Pliaupė lietus.”
Karibų jūros apsuptoje saloje net restoranuose negausu rinktinių patiekalų, trūksta geros kokybės produktų. Žuvys dažniausiai šaldytos.
Per porą skraidymo į Kubą metų Marius įsigudrino nuomotis privatų namą, nes ir viešbučiai jo nevilioja.
Havanoje lietuvis apsistoja pas vietos gyventoją Sonią Lopez, kuri atvykėlį priima kaip savo sūnų. Ir skaniai gamina, nes žino, kada ir iš kokio žvejo pirkti šviežių žuvų.
Kai prieš porą metų Marius kaip tik Kuboje sutiko savo gimtadienį, kubietė jam nusamdė visą muzikantų ansamblį.
Marius gimtadienių nesureikšmina, bet paniręs į prisiminimus atsekė, kad per šią svarbią datą nutikdavo ir kas nors nekasdieniško. Žinoma, susijusio su jo kelionių ir fotografijos aistra. Pavyzdžiui, prieš porą metų jis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kubos kultūros ministerija, o tai – didžiulis įvykis toje šalyje.
Gimtadieniai toli, Kuba per daug širdies nedžiugina, tenka įveikti daugybę biurokratinių trukdžių, tad kam iš viso rengti tą albumą?
„Tikiu, kad fotoalbumas apie Kubą atrodys fantastiškai. Esu matęs daug puikių vietų, vien Havana su savo senamiesčiu ko verta. Dar fantastiškų spalvų koralinių rifų salos, kalnai, miesteliai... Man tai būtų didžiulis įvykis – juk dar niekam iki šiol nebuvo leista fotografuoti Kubos iš oro. Manau, ta knyga turės didžiulę vertę”, – įsitikinęs keliautojas.
