Nemažai keliavęs žurnalistas išsidavė, kad visas savo keliones organizuoti pradeda nuo pigių bilietų paieškų. Pasak jo, rasti išties pigius bilietus užtrunka nemažai laiko, tačiau, kaip jis pats sako, dėl 800 litų už kelionę į Japoniją ir atgal – pasistengti verta.
Pašnekovas pasakojo, kad bilietų kaina priklauso nuo to, kas svarbiau turistui: komfortas ar pasiektas tikslas. „Į Japoniją keliavome su persėdimais Ispanijoje ir Italijoje, svečiose šalyse taip pat teko šiek tiek užtrukti. Tačiau manau, kad vienu šūviu nušovėme du zuikius – ir pigiai nuskridome, ir daugiau pasaulio pamatėme“, – teigė A. Tapinas.
Sugriovė stereotipus
Nuvykęs į Japoniją A. Tapinas susigriovė ilgai aplinkinių kurtus stereotipus. „Tokijas – tai miestas, kurį lengva prisijaukinti. Tiesą sakant, pats stebiuosi, bet mieste, kuriame gyvena daugiau nei 30 mln. žmonių, galima jaustis labai patogiai“, – pasakojo jis nesuprasdamas daugelio gidų peršamos nuomonės, kad Tokijuje labai lengva pasiklysti.
A. Tapino teigimu, angliškai kalbančiam žmogui čia labai paprasta susiorientuoti. „Gatvėse daug angliškų nuorodų, žmonės geranoriškai linkę padėti, o maždaug kas 100 metrų galima rasti miesto žemėlapius, kuriuose nurodyta, kur šiuo metu esate. Todėl pasiklysti praktiškai neįmanoma“, – įsitikinęs jis.
Dažnai brangia šalimi vadinama Japonija, pasak ten apsilankiusio žurnalisto, nėra tokia jau ir brangi. Išskirti galima nebent brangų vidinį transportą, tačiau laisvalaikio pramogų, maisto ir nakvynės kainos nedaug skiriasi nuo turistų pamėgtų Europos didmiesčių. „Norint pamatyti Japoniją nereikia uždirbti milijono, reikia mokėti tuos pinigus panaudoti ir keliauti savarankiškai, o ne su agentūromis, kurios už didelius pinigus viską nusprendžia už tave“, – sakė jis.
Po pernai kovo 11-ąją vykusio didžiulio žemės drebėjimo japonai patyrė tiek psichologinį, tiek finansišką nuosmukį. Galbūt todėl šiandien vadinamoje Tekančios saulės šalyje turistai itin laukiami ir gerbiami.
Spėjo daug ką aplankyti
Mažiau dėmesio prabangiai nakvynei ir gurmaniškam maistui skyręs A. Tapinas sako, kad daugiausia kelionėje investavo į pramogas ir įspūdžius.
Keliaudamas su vaikais jis stengėsi atkreipti dėmesį ir į jų poreikius, todėl su šeima viešėdamas Tokijuje net kelias dienas praleido Disneilende. Pasak jo, nors pats Disneilendas tiesioginio ryšio su Japonija neturi ir ten vyrauja amerikietiška kultūra, tiek vaikams, tiek suaugusiesiems apsilankyti panašioje pasakų karalystėje – labai įdomi atrakcija.
Su šeima jis taip pat apžiūrėjo vietines šventyklas, kurios, deja, jam nepaliko tokio didelio įspūdžio, kokio jis tikėjosi. „Skirtingai nei, pavyzdžiui, Šv. Petro bazilikoje Romoje, čia man neužgniaužė kvapo. Galbūt tiesiog nespėjau įsigilinti į visą jų kultūrą, kad pajausčiau tų šventyklų aurą“, – svarstė jis.
Viena įspūdingiausių A. Tapino Japonijoje matytų vietų – vienas didžiausių pasaulyje „Tsukiji“ žuvų turgus. Norint pamatyti, kaip ten verda gyvenimas, reikia keltis 5 val. ryto – tuo metu vyksta didžiausi aukcionai, kuriuose galima išvysti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių dolerių kainuojančius tunus. „Tiek aukcionai, tiek pats turgus palieka labai didelį įspūdį. Jo dydis prilygsta kone dvidešimčiai Vilniaus Kalvarijų turgų“, – įspūdžiais dalijosi A. Tapinas.
Žurnalistą sužavėjo japonų dėmesys muziejams – jų Tokijuje išties nemažai, daugelis jų – interaktyvūs ir labai originalūs. A. Tapinas lankėsi Istorijos bei Nacionaliniame naujojo mokslo ir inovacijų muziejuose. Kaip pats sako, kadangi čia viską galima pačiam paliesti, išbandyti – jais labai susižavėjo vaikai.
Apsižvalgiusi Japonijos sostinėje, šeimyna pasuko į daugiau nei pusšimtį kilometrų į šiaurę nuo Tokijo nutolusį miestą Niko. Miestas nuo senų laikų garsėja išlikusiais senoviniais pastatais ir iki šiol yra viena gausiausiai turistų lankomų vietų. Čia Tapinų šeima išsinuomojo nedidelį viešbutį, kuris ypač atspindi autentišką japonišką dvasią. „Miegojome ne lovose, o ant specialių čiužinių, valgėme tradicinę japonišką vakarienę, maudėmės karštose voniose – gyvenome kaip tikri japonai“, – šypsojosi A. Tapinas.
Žurnalistas užsiminė, kad skirtingai nei Tokijuje, čia mažai kas šneka angliškai, todėl jam teko pademonstruoti dar du mėnesius prieš kelionę tobulintas japonų kalbos žinias.
Japoniškų lobių paieškos
Specialiai dėl lobių paieškų A. Tapinas kelionės neplanavo, tačiau iš anksto apgalvojęs, kuriose vietose planuoja apsilankyti, prisipažįsta, panaršęs ir lobių ieškotojų pamėgtuose internetiniuose puslapiuose. „Šis žaidimas suteikia galimybę pamatyti šalį iš kitos pusės ir atrasti vietas, kuriose galbūt gyvenime nebūtum apsilankęs“, – įsitikinęs jis.
Maždaug 15 lobių svečioje šalyje suradęs žurnalistas sako, kad tarp jų pasitaikė ir įdomesnių radinių. Palikęs vaikus pramogų parke, o pats pasitelkęs navigacinę GPS sistemą jis leidosi į paslaptingas paieškas.
Visai netoli viešbučio jis aptiko labai įdomią vietą: užlipęs stačiais, maždaug 60 metrų aukščio tarp dangoraižių įspraustais laiptais jis pamatė užslėptą salelę, kurioje virė atskiras gyvenimas. Čia tyvuliavo ežeras, šalia stovėjo nedidelė šventykla, skambėjo varpeliai ir kvepėjo prabangiais smilkalais – ten buvo paslėptas lobis. „Gyvenime nebūčiau patikėjęs, kad tarp dangoraižių galima pamatyti kažką panašaus. Nusileidęs laiptais vėl atsidūriau šiuolaikiniame technologijų apsuptame pasaulyje – tai yra nuostabu“, – emocijomis dalijosi jis.
Pasak A. Tapino, kai kurie turistai taip įsijaučia į lobių žaidimą, kad savo keliones planuojasi pagal tai, kokį lobį kur nori rasti. „Žmonės, kurie tuos lobius paslepia, paprastai labai gerai pažįsta tas vietoves, todėl radinį paslepia pačiose gražiausiose ir įdomiausiose vietose“, – sakė jis.
Lietuviai buvo nusivežę tris vadinamąsias keliaujančias monetas – pakabukus su krepšinio simbolika, kuriuos užregistravo pasauliniame tinklapyje ir paliko Japonijoje su mintimi, kad jie kada nors sugrįš į Lietuvą.
Naudojant šiuolaikines technologijas galima matyti, kur tam tikru metu yra konkreti moneta, kas ją paima ir kur ją pergabena. Pasak pašnekovo, šiuo metu viena taip ir liko Japonijoje, kitą paėmė ten atostogaujantis kinas, o trečia nukeliavo į Europą, į Leipcigo lobių ieškotojų suvažiavimą.
Tokie keliaujantys daiktai – dar vienas lobių ieškotojų žaidimas, kurio esmė įveikti kuo daugiau kilometrų. „Japonijoje ir mes atradome vieną keliaujančią monetą, kurią paliko vienas amerikiečių karinėje bazėje kariaujantis japonas. Ta moneta jau spėjo apkeliauti Kirgiziją, Afganistaną, o dabar mes parsivežėme į Lietuvą. Kitą savaitgalį planuojame vykti į pajūrį, galbūt dar kartą paslėpsime ją ten“, – pasakojo žinomas žurnalistas.
Grįžtant į gimtąjį kraštą lietuviams dieną teko praleisti Romoje, kur jie taip pat pabandė atrasti vieną populiariausių, šalia Koliziejaus paslėptą, lobį. „Dienomis ten būna be galo daug žmonių, todėl į žygį leidomės vos prašvitus“, – prisiminė jis.
Interaktyvius ir nuotaikingus žaidimus mėgstantis A. Tapinas rugpjūčio pradžioje su dukra planuoja vykti į Suomijos Turku miestą, kur vyks didžiausias Europos šalių lobių ieškotojų suvažiavimas. Pasak žurnalisto, ten turėtų susirinkti maždaug tūkstantis žmonių, vyks speciali programa su įvairiomis estafetėmis, paskaitomis, naujienų pristatymais. „Su Vasara planuojame atvykti šiek tiek anksčiau – padėsime statyti areną, kurioje vyks visas veiksmas. Nes juk, kaip sakė Kulverstukas, geriausias būdas susipažinti - statyti ką nors bendro“, – šypsojosi jis.
