Penkerius metus Palangoje ir Šventojoje gelbėjimo paslaugas teikia savivaldybės skelbtą konkursą laimėjęs Palangos miesto vandens motociklų klubas, kuriam vadovauja buvęs policijos pareigūnas Jonas Pirožnikas.
Gelbėtojų vadas J. Pirožnikas pripažįsta, kad kiekvieną dieną jo kolegoms tenka ne tik grumtis dėl skęstančių poilsiautojų gyvybių, bet ir kovoti su nedrausmingais poilsiautojais. Daugiausia rūpesčių paplūdimyje sukelia alkoholį vartojantys, o vėliau į šėlstančias bangas brendantys poilsiautojai.
- Vasaros sezonas Palangoje dar tik prasideda. Ar jau turėjote daug darbo?
- Tikrai turėjome darbo, teko tramdyti nuo tilto šokančius žmones, gelbėti be priežiūros paliktus vaikus. Laimei, pavyko laiku sureaguoti, tad medikų pagalbos neprireikė.
Didžiausia problema – paplūdimin ateinantys, į jūrą šokantys girti poilsiautojai. Neseniai vieną tokį veikėją ištraukėme iš vandens. Paklausus, kodėl jis girtas šoko į jūrą, šis sakė atėjęs atsigaivinti. Girti skęstantys poilsiautojai sudaro apie 80 proc. visų mūsų „klientų“.
Manau, kad šią problemą išspręstų paplūdimio taisyklių pakeitimai, sugriežtintos sankcijos už girtavimą, viešą alkoholio vartojimą. Taip pat padėtų ir viešumas, gelbėtojų neklausančius, elementarias taisykles paminančius veikėjus sudrausmintų jų poelgių aprašymas laikraščiuose, parodymas per televiziją.
- Kas, be girtų poilsiautojų, sudaro likusią skęstančiųjų dalį - savo jėgas pervertinę plaukikai ar jūros stichijos galios neįvertinantys naujokai?
- Tai nelabai plaukti mokantys žmonės. Didžiausia klaida, kokią jie daro, - patekę į vandens sūkurį ima panikuoti, daryti staigius judesius ir automatiškai prisemia vandens.
Stengiamės patys informuoti poilsiautojus, skelbiame, kad į vandenį negalima eiti sočiai pavalgius, turint širdies veiklos problemų ar apsvaigus nuo alkoholio. Deja, ne visi poilsiautojai paiso gelbėtojų nurodymų. Būna tokių, kuriuos akivaizdžiai erzina maudymosi teritoriją žymintys raudoni plūdurai. Ateina toks žmogus ir klausia, kodėl jis negali plaukti tolyn, į netoliese esančią seklumą. Kai jam atsakome, kad už tos seklumos jo laukia keturių metrų gylio duobė, paprastai daugiau klausimų nekyla.
Deja, poilsiautojai negerbia gelbėtojų, nepaiso jų reikalavimų. Vandens motociklu priplauki prie maudymosi ribą peržengusio drąsuolio, perspėji jį. Šis atrėžia, kas tu toks, gal nusipirkai jūrą? Tikina esantis pats atsakingas už savo gyvybę.
- Gal galite apibūdinti gelbėtojų neklausančius poilsiautojus, iš kur jie atvyksta, kokia jų socialinė ir visuomeninė padėtis?
- Chamiško elgesio tenka sulaukti iš lietuvių. Maloniai nustebina Palangoje poilsiaujantys užsieniečiai. Pavyzdžiui, taisykles pažeidę rusai visada mandagiai atsiprašo jų nežinoję, tikina daugiau taip nedarysiantys.
Ypač drausmingi vokiečiai, jie ne tik tris kartus atsiprašo, bet ir pasiteirauja, kur ir kaip galima maudytis. Su užsieniečiais nekyla jokių problemų, antrą kartą to paties žmogaus pažeidinėjant taisykles nepamatysi.
Labai nemaloniai nustebino incidentas, kai du visiškai maži, ketverių-penkerių metukų, vaikai priėję prie mūsų stoties necenzūriniais žodžiais ėmė koneveikti gelbėtojus. Kai neiškentęs gelbėtojas pareiškė tuojau iškviesiantis policiją bei duosiantis į užpakalį, mažyliai pareiškė, kad jų mušti negalima, ėmė grasinti teismais. Savo teises jie puikiai žino, tačiau nesuvokia, kad gelbėtojų negalima keikti.
- Ką darote, kai šėlstant bangoms poilsiautojai bet kokia kaina lenda į jūrą?
- Tenka susidurti ir su tokiomis situacijomis, tada bandome susitarti. Puikiai suprantu žmogų, kuris iš Švenčionėlių rajono atvyko į Palangą, sumoka pinigus, tačiau jam pasitaiko blogas oras, o jis vis tiek nori bent kartą išsimaudyti jūroje.
Tada siūlome tokią išeitį - paprašome ateiti į mūsų stotį, duodame gelbėjimosi liemenę ir prižiūrint gelbėtojams pasiūlome išsimaudyti. Žmogus išsimaudo ir išlipęs į krantą pripažįsta pasisėmęs kelis gurkšnius vandens.
- Kokios gelbėtojų pajėgos saugo paplūdimius?
- Šiuo metu turime 11 gelbėjimo postų, juose dirba 38 gelbėtojai. Turime posto stebėtojus, gelbėtojus, taip pat ir operatyvaus reagavimo grupę, kuri ypač sudėtingomis sąlygomis skęstančius žmones gelbsti vandens motociklais.
Šios grupės darbe dalyvauju ir pats, per visą laiką esu išgelbėjęs apie 90 žmonių.
- Kaip prasideda gelbėtojų darbo diena?
- Kiekvieną rytą susirenkame į penkių minučių susirinkimą, aptariame praėjusios dienos darbus, sprendžiame, kokie buvo trūkumai, ką padarėme ne taip, kaip reikėtų. Taip pat analizuojame, kokias grandis reikėtų sustiprinti, į ką derėtų kreipti daugiau dėmesio.
Savo gelbėtojams visą laiką sakau: „Jeigu jūs dar galite žmogų išgelbėti krante, jo nereikės gelbėti vandenyje.“ Pamačius krante į vandenį brendantį neblaivų žmogų dar galima jį sustabdyti. Jeigu to nepavyksta padaryti gražiuoju, kviečiame policiją, pareigūnai surašo administracinės teisės pažeidimo protokolą. Gelbėdami žmonių gyvybes mes priversti taip elgtis, jokių kompromisų su neblaiviais poilsiautojais būti negali.
- Įstatymai draudžia viešoje vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, o paplūdimiuose ši taisyklė, regis, negalioja. Kaip manote, kodėl taip yra?
- Tai sąlygoja žmonių požiūris į galiojančią tvarką, dvigubų standartų taikymas sau bei kitiems. Galime kartu su policija pervažiuoti per paplūdimį, įsitikinsite, kad apie 30 proc. poilsiautojų vartoja alkoholį. Pamatę gelbėtojus jie nesutrinka, netgi siūlo išgerti kartu. Tačiau į policijos pareigūnų pasirodymą reaguojama žaibiškai, alkoholio buteliai iš karto paslepiami.
Paplūdimyje taip pat griežtai draudžiama vedžioti šunis, tačiau ne visi to paiso. Mandagūs žmonės atsiprašo, aiškina buvę kopose ir netikėtai šuo pabėgęs. Kiti elgiasi priešingai – išpūtę akis rėkia, spjaudosi, parodžius taisykles, jas meta ant žemės. Tokiais atvejais nelieka kitos išeities, kaip tik kviesti policiją. Kaip elgiamasi su mumis, taip elgiamės ir mes. Konfliktinės situacijos mus lydi kiekvieną dieną.
Tenka susidurti ir su pačiomis keisčiausiomis pretenzijomis, jos dažniausiai žmonių galvose kyla šviečiant pilnačiai. Vieni poilsiautojai skundžiasi, kad informacija per garsiakalbius skelbiama per garsiai, kiti atvirkščiai – guodžiasi jos negirdintys. Pasitaiko nusiskundimų, esą mes informaciją skelbiame lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, tad kodėl pranešimai neskaitomi lenkiškai ar vokiškai.
- Ar jūsų darbe yra pasitaikę kokių nors kuriozinių atvejų?
- Kuriozai mus lydi kiekvieną dieną. Kalbant apie išskirtinius atvejus, norėčiau prisiminti vieną istoriją. Iš jūros ištraukėme skendusį gerokai alkoholio paragavusį žinomą šalies dviratininką. Gelbstint gyvybę jam teko daryti širdies masažą ir lūžo krūtinės ląsta. Vėliau šis sportininkas parašė policijai pareiškimą, kad gelbstint jo gyvybę gelbėtojai sulaužė krūtinės ląstą. Po dviejų, trijų dienų žmogus susiprotėjo, atėjo ir atsiprašė.
Darant širdies masažą krūtinės ląstos lūžta ne taip jau retai, nes labai sunku apskaičiuoti jėgą. Mano nuomone, tegul lūžta raktikaulis, krūtinės ląsta ar šonkaulis, bet žmogus lieka gyvas. Kaulai sugis, žmogus liks gyvas.
- Nuolat sklando kalbos, kad poilsiautojų ramybę drumsčia moterų paplūdimio prieigas pamėgę iškrypėliai. Kaip sekasi su jais kovoti?
- Gelbėtojai yra pagavę ne vieną iškrypėlį, tačiau kas iš to, jie gudrūs, išsisuka. Sulaikius visiškai nuogą vyrą, vilkintį tik lietpalčiu, jis ima sekti pasaką. Esą jis kažkur ėjo, apsvaigo galva ir žmogus tiesiog prarado orientaciją erdvėje bei laike.
Paklausus, kodėl jis nuogas, šis apsimetęs kvailiu ima svarstyti, gal jį kažkas apvogė. Į paplūdimį prie moterų pliažo patruliuoti siunčiame merginas be uniformų, tačiau jas iškrypėliai gana greitai identifikuoja ir suskumba dingti.
Užpernai esame sulaikę Olandijos pilietį, kuris visiškai nuogas įsitaisė prie pat moterų pliažo. Moterims pradėjus reikšti nepasitenkinimą, šis ėmė rėkti, spjaudytis, rodyti vidurinį pirštą, kilo muštynės. Iškvietus policiją šis veikėjas ėmė reikšti pretenzijas, esą jis buvo neteisėtai sulaikytas, sutrikdytas jo poilsis, kažkas į akis pribėrė smėlio ir t. t. Net pareiškė sieksiantis kompensacijos už patirtą žalą.
- Koks įvykis labiausiai jums įsiminė?
- Tai buvo, atrodo, prieš dvejus metus. Vandens motociklu patruliavau labai pavojingoje jūroje, kai audra buvo pasibaigusi, o vandens srovė traukė tolyn nuo kranto.
Priplaukęs prie tilto vandenyje pamačiau vaiką. Paėmiau už rankos, pritraukiau prie motociklo. Klausiau, kodėl jis taip elgiasi, juk aplinkui pastatyti maudytis draudžiantys ženklai. Vaikas aiškino maudęsis kitoje vietoje, šokinėjęs per bangas, kai galinga srovė jį nunešė tolyn.
Žiūriu, netoliese rankomis mojuoja vaiko mama. Nuvedu vaiką jai.
Sėdu ant motociklo, nespėjęs priplaukti prie gelbėjimo stoties gaunu pranešimą, kad prie Palangos tilto ką tik nuskendo vaikas. Net širdis suvirpa, galvoju, kaip čia gali būti, juk aš ką tik vaiką išgelbėjau...
Pasirodo, iš tikrųjų nuskendo tas pats vaikas. Jo nugara buvo smėliuota, tad mama liepė eiti į jūrą nusiprausti. O aš prieš tai jai sakiau, kad jei jos vaikas nemoka plaukti, nereikia jo vieno leisti į jūrą, kai srovė traukia nuo kranto. Ką čia daugiau galima pridurti...
- Ką galėtumėte patarti žmonėms, kurie jūroje pradeda skęsti?
- Jeigu taip atsitinka, būtina įkvėpti į plaučius kuo daugiau oro, stengtis nepasiduoti panikai ir išsilaikyti vandens paviršiuje.
Patekus į sūkurį – jokiu būdu nesipriešinti jam, plaukti kartu su srove, sūkurys netrukus baigsis, o tada reikėtų stengtis plaukti į krantą.
Patekus bėdon būtina atkreipti dėmesį į save, rankomis daužyti vandenį. Garsus rėkimas, kai aplinkui šėlsta bangos, nieko nepadės, išsižiojus galima tik daugiau prisigerti vandens. Mušant ranka per vandenį, nereikia jos kelti per daug aukštai, būtina taupyti jėgas.
Kai kabo geltona vėliava - maudytis pavojinga, raudona - maudytis griežtai draudžiama. Už pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė, o bausmė - nuo penkiasdešimt iki penkių šimtų litų. Taip pat paplūdimyje draudžiama vartoti alkoholį ir vedžioti gyvūnus.
