Ko gero, papuasai labai nustebtų, jei jiems kas nors pasakytų, kad vaikščioti viešumoje taip, kaip jie įpratę, nepadoru. O štai pamėginkite kuriam nors mūsiškiui pasiūlyti karštą vasaros dieną išsirengti nuogai savo sode arba pasivaikščioti prie netoliese tekančio upeliūkščio - mažų mažiausiai pasukiotų pirštą prie smilkinio, o gal net ir įsižeistų. Todėl, kad nuogumas mūsų sąmonėje neatsiejamas nuo sekso. Vadinasi – tabu, uždrausta zona.
Nudisto kailyje
Kai kurie galvoja, kad nuogumas stipriai kerta ir per potenciją: tiek vyrišką, tiek ir moterišką. Juk šiaip apnuoginto žmogaus kūnas priešingai lyčiai kelia seksualinį jaudulį. Tačiau jei, vaizdžiai kalbant, kiekvieną rytą ant stalo padedamas vienas ir tas pats pyragas, tai po kiek laiko pamačius jį ne tik kad nebesikaups seilės burnoje, bet priešingai – gali įstrigti kąsnis gerklėje.
Todėl galvojama, kad tas pats turėtų atsitikti ir su nudistais. Jie praranda seksualinį susidomėjimą ir geismą kasdien matydami prieš akis šmėžuojantį nuogą kūną. Tačiau nudizmo šalininkai turi vieną kozirį: gyvenimas žemėje prasidėjo be drabužių, todėl net ir būdamas nuogas mielas, patrauklus žmogus visad traukia.
Ne šiaip sau tvirtinama, kad pirmieji nudistai žemėje buvo Ieva ir Adomas. Ir tik po kiek laiko jie suprato, kad negalima vaikščioti nuogiems, ir susirado kuo prisidengti savo intymias vietas.
Nuogaliai dažniausiai atostogauja su šeimomis, rečiau – po vieną. Užtat atsiranda gera proga susipažinti su kitais nuogaliais. Tokie žmonės dažnai būna labai įdomūs.
Nudizmas turi nemažai teigiamų pusių. Pavyzdžiui, vaikščiodami be drabužių vėsiu oru žmonės grūdinasi, leidžia visam kūnui kvėpuoti grynu oru. Tiesa, specialistai tvirtina, kad per daug įsijautus į nudisto vaidmenį gali kilti nesveikas pomėgis ir ekshibicionizmui ar vujerizmui.
Nors vieną kartą
Gal vis dėlto vertėtų kiekvienam pamėginti bent trumpam pabūti nudistu. Juo labiau, kai vasara jau įsibėgėja, žada daug saulėtų dienų ir šilumos.
Didžiausias sunkumas - atėjus į nudistų paplūdimį įveikti drovumą ir varžymąsi. Tokiose vietose byloja nerašyta taisyklė: arba nusirenk, arba eik iš čia. Todėl jei jau nusprendėte viešai apsinuoginti, netemkite gumos ir elkitės kuo natūraliau, tarsi nieko ir nebūtų nutikę.
O paskui atsigulę ant pilvo pasižvalgykite. Netrukus įsitikinsite, kad niekas į jus nekreipia jokio dėmesio: vieni skaito, kiti sprendžia kryžiažodžius, treti žaidžia paplūdimio tinklinį.
Psichologo, dr. Mariaus Daugelavičiaus komentaras:
Nudizmas – nėra iškrypimo forma. Nudistai niekam nekenkia ir nieko blogo nedaro. O kad nudistai elgiasi ne taip, kaip kiti - mėgsta vaikščioti namuose ar jiems specialiai skirtose vietose be drabužių – nėra iškrypimas.
Nudistai neaiškina ir neįrodinėja kitiems žmonėms, kaip jie turi elgtis ir gyventi. Jie niekam nieko nemėgina primesti.
Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi taip, kaip jam atrodo teisinga. Bent tol, kol netrukdo kitiems.
Drabužiai skirti ne vien kūno šilumai sulaikyti. Tai kartu ir tam tikras psichologinis simbolis. Drabužiai atspindi žmogaus statusą visuomenėje. Pavyzdžiui, kostiumą apsirengęs žmogus liudija, kad jis – oficialus asmuo, o tas, kuris apsirengę džinsais, šortais, dažniau leidžia laisvalaikį, pramogauja.
Kai žmogus nusimeta drabužius, jis nusimeta ir socialinę kaukę. Nuogas žmogus atsikrato ir atitinkamų vaidmenų bei apribojimų.
Drabužiai – tai ir tam tikra psichologinė gynyba nuo išorinio pasaulio, fizinė plėvelė, paslepianti asmenybę, atitraukianti dėmesį nuo jos. O kai jis nusimeta drabužius, tampa atviresnis pasauliui, jo viduje atsiranda laisvės pojūtis. Visi žmonės ilgisi laisvės, jiems nusibosta savikontrolė. Apsinuoginę žmonės tampa atviresni sau bei pasauliui ir apskritai pagerėja psichologinė savijauta.
Taip pat verta paminėti, kad nudizmas gali būti ir saviraiškos ar protesto forma, kai žmogus nori pabrėžti savo išskirtinumą bei pasipriešinimą nusistovėjusioms visuomenės normoms.
Lytiniai organai – natūrali žmogaus kūno dalis. O jei tėvai slepia juos nuo vaiko, jis supranta, kad tai kažkas blogai, negalima, todėl pradeda gėdytis. Tai neigiamai atsiliepia ir psichinei jo sveikatai.
Tai – gyvenimo dalis. Pagarba savo kūnui. O įvairūs stereotipai, atspaudai, kompleksai, konservatyvus auklėjimas, senamadiškas visuomenės požiūris ir priveda prie to, kad į natūralius reiškinius pradedama žiūrėti kaip į kažką gėdingo, nepadoraus. Atsiranda vidinis konfliktas, kuris daro neigiamą įtaką asmenybės vystymuisi ir brendimui.
