Odo upės pakrantėje gyvenvietė buvo įkurta dar keltų prieš kelis tūkstančius metų, tačiau pirmieji strateginiai įtvirtinimai buvo įrengti romėnų II a.pr.Kr. Tvirtovė buvo plečiama ir iki šių dienų išliko ano meto 1,2 km ilgio romėnų gynybinės sienos liekanos. Viduramžiais Karkasonas buvo apjuostas dviguba įtvirtinimų linija, o masyvias sienas puošė 53 gynybiniai bokštai. Karkasoną supanti viduramžių gynybinė siena, kurios ilgis viršija 3 km, laikoma viena ilgiausių Europoje.
Šioje strateginėje vietoje nuolat kirtosi įvairių valstybių interesai, tad įtvirtinimai nuolat buvo stiprinami. V a. Karkasonas atiteko vestgotams. Vėlesniais laikais Karkasono tvirtovė ilgą laiką žymėjo sieną tarp Prancūzijos ir Aragono (Ispanijos) karalystės. Tvirtovės sienas stiprino ir arabai, frankai, prancūzai. XVII a. valstybių riba pasislinko į šiaurę, tad tvirtovės karinė reikšmė sumenko, o gynybiniai įtvirtinimai buvo apleisti, sienų akmenis imta naudoti kaip statybinę medžiagą kitiems pastatams statyti. Tvirtovės atstatymo darbai prasidėjo tik XIX a. vidury ir truko iki XX a. pradžios, o vėliau įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Karkasono įžymybės – Trenkavelių pilis, iškilusi XII a. ir romaninė XII a. bazilika, pagražinta gotikiniais motyvais. Miestą-tvirtovę, kurio grįstomis gatvelėmis šmirinėja fotoaparatais apsiginklavę turistai, juosia dviguba gynybinė siena. Vis tik, reikia pripažinti, kad senamiestis yra kiek per daug išgražintas ir gerokai paįvairintas suvenyrų krautuvėlėmis, tačiau viduramžių dvasia miesto gatvelėse tebesklando.
Liepos-rugpjūčio mėnesiais Karkasono senamiestyje paprastai vyksta kultūrinis festivalis, tvirtovės gatvelėse šurmuliuoja Viduramžių mugė. Karkasone taip pat vertai aplankyti ir žemutinį miestą, kurį su įtvirtintu aukštutiniu miestu jungia arkinis tiltas, pramintas Senuoju.
