Pradėjęs nardyti keturiolikos metų, dabar naras jau yra ištyrinėjęs kelis šimtus Lietuvos ežerų ir gali pasigirti nemenka trofėjų kolekcija. Tarp jų - ir Rusijos imperijos laikų lėkščių fragmentai, ir nuo pirmojo pasaulinio karo išlikę kareivių šalmai.
Tačiau ar nardyti ir savo trofėjų ieškoti gali kiekvienas? Kurio Lietuvos ežero dugnas pats įdomiausias? Apie tai, kokie yra povandeninės medžioklės ypatumai ir kokie baisumai gali tykoti ežero dugne kalbamės su profesionaliu naru G. Krakausku.
- Kurio Lietuvos ežerų dugnas jums yra pats įdomiausias?
- Pavyzdžiui, Asveja yra pats ilgiausias ežeras Lietuvoje, jame yra staigūs gilėjimai, netipiški Lietuvos ežerams uolėti dugnai. Uolos siekia apie 4 – 5 metrų aukščio. Taip pat daug šaltinių, atodangų.
Galvė - gilus ežeras tik tam tikrose vietose, bet kitur ten yra gražių pievų, todėl galima visai nepatyrusiam narui nardyti. Galvėje gražiau ten, kur neužteršta. Ten, kur užteršta, vyrauja pilkas dugnas. Ten mažiau gyvūnų ir augalų.
Kiti Trakų ežerai taip pat labai gražūs. Ten dugne dideli atžalynai tarsi džiunglės. Neužteršta, todėl gyvena daug žuvų.
Apskritai, gražu nardyti tuomet, kai vanduo skaidrus, kai šaltiniai po vandeniu, plaukioja žuvų būriai. Labai mistiškai atrodo suvirtę medžiai.
- Kokių radinių aptinkate ežerų dugnuose?
- Randame visokių. Sprogmenų, likusių nuo Antrojo pasaulinio karo, taip pat šalmų. Praktiškai randame viską, kas nukrenta į ežerą, pavyzdžiui, kad ir inkarus. Asvejos ežere esame suradę pusantro tūkstančio senumo luotą. Tai paaiškėjo po archeologinių tyrimų ir anglies analizės.
- Ką šiurpiausio galima pamatyt Lietuvos ežerų dugne?
- Tinklus. Šiukšles - padangas ir kitus buities daiktus. Nervina, kad žmonės taip netausoja gamtos.
- Kas yra povandeninė medžioklė?
- Tokia veikla, kai žmonės lenda po vandeniu ir žuvis šaudo su šautuvais. Šaudo įvairias žuvis – lydekas, karpius, karšius, ungurius. Jeigu žmogus rimtai užsiima tokia medžiokle, tai jis treniruojasi kuo ilgiau išbūti po vandeniu nekvėpavus.
Povandeninės žūklės medžiotojai nardo su vamzdeliais. Jie tik įkvepia oro iš paviršiaus, paneria po vandeniu ir išbūna tiek, kiek gali. Kai kurie išbūna net keturias minutes. Žuvies taip galima ištraukti dešimtis kilogramų, tačiau dažniausiai nusišauni vakarienei ir užtenka.
- Kokiomis savybės turėtų pasižymėti nardyti norintis žmogus?
- Žmogus gali nardyti, jei sveika jo kraujotakos sistema, širdis, ausys ir plaučiai.
- Ar yra tokių ežerų ar tokių gylių, kuriuose negalima nardyti pradedančiajam narui?
- Čia kaip ir su automobiliais. Jei pirmą kartą atsisėsi už vairo ir pradėsi važiuoti gatvėmis, gali nutikti nelaimė. Todėl pirmiausiai reikia išmokti nardyti ir tik tuomet tyrinėti gylius. Išmokti tai daryti galima kad ir per 10 dienų.
- Be kokios įrenginio į vandenį leistis negalima?
- Peilis yra labai svarbus. Nes pas mus ežeruose yra daugybė tinklų, į juos lengva įsipainioti. Peiliu tinklą galima prapjauti. Žinoma, būtiniausias įrenginys – naro amunicija.
- Ar išmokti nardyti pavyks kiekvienam apie tai svajojančiam? Ir kiek tai kainuoja?
- Tikrai taip. Svarbiausia, kad žmogus nebijotų vandens ir jo gelmių. Pirmieji mokymai vidutiniškai kainuoja 1000 Lt. Jeigu po jų įrangą norite išsinuomoti, tai jums kainuos 120 Lt – 150 Lt vienai dienai. Jeigu norite nardymui skirtą įrangą įsigyti, už ją teks paploti mažiausiai 3 tūkst. Lt. Jos kaina gali būti ir 10 tūkst. Lt, ir daugiau.
