„Spontaniškai sugalvojome nuskristi į dar nematytą Rodo salą. Susikrovėme lagaminus ir nieko nelaukę patraukėme link šiltųjų kraštų. Tai buvo savaitės poilsinė kelionė, tačiau mes ją praleidome ne drybsodami viešbučio teritorijoje prie baseino, bet keliaudami. Tiesa, nesiūlau rinktis 5 žvaigždučių viešbučio. Šioje Graikijos saloje įvardyta kokybė neatitinka europinio standarto“, – sakė K.Ivanova.
Vos tik atvykusi į Rodo salą Kristina su draugais vienbalsiai nusprendė, kad reikia nuomotis mašiną ir apvažiuoti salą skersai išilgai. Tačiau pasirodo, kad ne viskas taip paprasta, kaip keliautojams iš Lietuvos iš pradžių atrodė.
„Atėję išsinuomoti automobilio sužinojome, kad visoje saloje vyksta degalinių darbuotojų streikas, todėl niekur nebuvo galima įsipilti degalų. Mums pasisekė, kad gavome mašiną su puse bako benzino. Tačiau nebuvo aišku, kuriam laikui mums jo užteks. Bijojome pritrūkti degalų keliaujant kalnų keliais, todėl grožėdamiesi gamtos vaizdais dairėmės degalinių“, – prisiminusi sąmyšį juokėsi K.Ivanova.
Besižvalgydami į spalvas keičiantį Viduržemio jūros vandenį keliautojai neatsispyrė pagundai pasinerti į šiltas jos bangas. Ieškodami jaukesnės vietelės, kur galėtų išsimaudyti atokiau nuo žmonių akių, lietuvių žvilgsniai nukrypo į tolumoje matomą degalinę. Gal joje bus galima įsipilti degalų?
„Šioje degalinėje dirbo patys savininkai, todėl mums prižadėjo, kad po kelių valandų galėsime džiaugtis pilnu baku benzino. Keisčiausia tai, kad tai buvo pati paskutinė degalinė šioje salos dalyje, todėl mums išties pasisekė. Fortūna buvo mūsų pusėje, o mes pagaliau galėjome atsipalaiduoti“, – džiaugėsi Kristina.
O tai padaryti geriausia šokant į vandenį. Ir ne šiaip sau norint paplaukioti ar pabraidyti, o atsiduoti ekstremaliems nuotykiams. „Buvau jau bandžiusi kaituoti jėgos aitvarais, todėl radome įdomių vietų, kuriose galėjome dar kartą išbandyti šį sportą. Vietiniai mums parodė, kur geriausios bangos ir kur pučia palankiausias vėjas. Nuostabus jausmas, kai stovi ant lentos ir jėgos aitvaras tave neša pavėjui. Išlipęs iš vandens jautiesi toks šviežias“, – šypsojosi K.Ivanova.
Tiesa, Kristina prisipažino, kad jaučia vandens baimę, mat vaikystėje jai teko skęsti, todėl prie vandens mergina vis dar pratinasi.
K.Ivanova pasakojo, kad labiausiai Rodo saloje ją sužavėjo unikali gamta ir nuostabus oras, nes šioje Graikijos saloje saulėtų dienų per metus būna daugiausia Europoje. Kristina su draugais aplankė istorines vietas, pilis, pietaudavo jaukiuose salos restoranuose, kuriuose valgiai visiškai skiriasi nuo patiekiamo viešbutyje.
„Vietinių gyventojų kavinėse maistas – aukščiausio lygio ir labai skanus. Nėra net ką lyginti su viešbučiuose siūlomais patiekalais. Viskas labai šviežia, žmonės gamina su meile“, – sakė mergina.
Grupės „Yva“ atlikėjai labiausiai įsiminė graikiškos salotos, kurių skonis visiškai neprimena ruošiamų Lietuvoje. „Skiriasi tiek fetos skonis, tiek pomidorų ar alyvuogių“, – tikino Kristina.
Ne visuomet lietuviai pietaudavo kavinėse ar viešbutyje. Iškylos gamtoje gėrintis egzotiškais vaizdais kartais nustelbdavo ir prabangiausius restoranus. Kompanija prisipirkdavo pakelėse arbūzų ir kitų gardumynų, kuriuos nuspręsdavo skanauti neįprastose vietose. „Arbūzą valgėme pačiame aukščiausiame kalno taške. Buvome sugalvoję įvairių netradicinių valgymo vietų. Iškylas rengdavome kone kasdien“, – pasakojo dainininkė.
Nors K.Ivanova nerūko, tačiau būdama svetur sutiko užsukti į kaljano rūkymo užeigą. Kristiną ir jos draugus sužavėjo į kaljanus dedami vaisiai ir lengvas tabako skonis. „Nerūkau, tačiau patraukti gardaus aromato kaljano dūmų neatsispyriau. Susidraugavome su kavinės savininku, mus jis labai mielai aptarnavo. Geras žmogus“, – prisiminimais apie Rodą dalinosi atlikėja.
Kristina iš visų kelionių parsiveža tik gerų emocijų. Išvyka į Rodo salą buvo ne išimtis. Mergina tikina, kad kiekviena kelionė svetur gali būti ypatinga: „Jeigu būčiau tik deginusis prie baseino ir nieko daugiau nemačiusi, tada būčiau sakiusi, kad tai eilinė poilsinė kelionė. Tačiau mes nuolat keliavome, pamatėme visą salą, jos gyventojus, susipažinome su vietinių tradicijomis ir kultūra.“
