Krymas: pusiasalis, kurį šlovina ir bėdžiai, ir turtuoliai (nuotraukos)

Vos išlipę iš autobuso, giliai įkvepiame - oras čia kitoks, prisotintas gausybės augalų bei jūros kvapo. Kaip kvepia rožės! Kryme jų skaičiuojama arti tūkstančio veislių. Šios gėlės puošia visus miestus ir miestelius, mat dėl palankaus klimato ypatingos priežiūros joms nereikia, svarbu tik nepamiršti palaistyti.

Kryme - 290 saulėtų dienų per metus, vakarais nekandžioja uodai ir jis yra lengvai pasiekiamas kiekvienam lietuviui, - automobiliu, traukiniu ar lėktuvu.

Pirmas miestas, kurį aplankėme penkių dienų kelionės po Krymą metu - Koktebelis. Prie įvažiavimo į šį vos per 3 tūkst. gyventojų turintį miestelį puikuojasi užrašas „Konjako šalis“, o jų vietinis konjakas „Kara-Dag“ yra netgi labai vertinamas žinovų. Tai, kad jis kainuoja vos 30 litų vėliau įvertinsime ir mes.

Tiesa, tokia kaina - tik firminėse gėrimų parduotuvėse. Tačiau Kryme tik jose rekomenduojama pirkti alkoholinius gėrimus. Ne tik dėl kainos, bet ir dėl kokybės.

Išvertus iš totorių kalbos, „koktebel“ reiškia žydrųjų viršūnių šalis. Karadago kalnynas juosiantis šį miestelį išties keičia spalvą priklausomai nuo oro sąlygų ir paros laiko. Ryte kalnai mėlynuoja, o popiet debesų kamuoliai juos gali nudažyti pilkai.

Šiuo reginiu galima gėrėtis patogiai įsitaisius kateryje. Beveik dviejų valandų išvyka neprailgsta, o dar laivo kapitonas pasiūlo desertą - penkiolikos minučių maudynes atviroje jūroje, kur gylis (oho!) 31 metras.

Tačiau artėjant prie kranto, vaizdas niūrėja. Dar pralinksmina pro šalį praplaukiančių delfinų porelė, o štai paplūdimyje liūdna - styro neįrengtų lauko kavinių strypai, mėtosi šiukšlės. Pagrindinė gatvė prigrūsta daugiausia neskoningų barų bei suvenyrų kioskų.

Tiesa, kiek tolėliau nuo kurorto šurmulio atrandame (nerealų) džiazo klubą „Bohema“. Jis beveik niekuo nesiskiria nuo panašių užeigų Manhatene. Stilinga, bet paprasta aplinka viduje, neįmantrus, tačiau skanus ir šviežias maistas. Puikiausias žuvies patiekalas - 25 litai.

68 metų klubo savininkas yra užkietėjęs melomanas, kurio vaikystės draugas - pasaulio įžymybė Enveras Izmailovas, tad šis gitaros virtuozas dažnas svečias „Bohemoje“.

Kai svečiavomės Koktebelyje, E.Izmailovas kaip tik čia koncertavo. Jokio žvaigždės pasipūtimo, nuoširdžiai su publika bendraujantis totorių kraujo turintis muzikantas. Beje, labai įdomi jo gitaros technika, vadinama dvigubo prisilietimo maniera, kai grojama abiem rankomis ir todėl išgaunami tiesiog beprotiškai fantastiški garsai.

Kiekvieną rugsėjį, jau devynerius metus, Koktebelyje rengiamas tarptautinis džiazo festivalis.

150 kilometrų per valandą greičiu. Maždaug tokio ritmo mūsų kelionės metu laikėsi mikroautobuso vairuotojas Vladikas. Kai paklausiau, ar nebijo viršyti greičio, tik numojo ranka: su pareigūnais visada galima susitarti, derybos keliuose prasideda nuo 50 dolerių.

Per penkias mūsų viešnagės dienas Vladiko valdomo „Mercedes-Benz Vito“ nesustabdė nė karto. Nors pakelėse pasislėpusių ekipažų tikrai daug, apie juos šviesomis įspėja beveik visi vairuotojai.

Keliaujantiems iš Lietuvos į Krymą savo automobiliu tenka įveikti tragiškus Ukrainos kelius, bet pasiekus pusiasalį, jie ženkliai pagerėja, tiesa, gal kiek trūksta nuorodų. Degalų kainos Kryme: A95 benzino litras - 3,2 lito.

Nuomotis automobilį jų kurortuose nepopuliaru. Matyt, taip yra dėl menkos pasiūlos ir išpūstų kainų: galima rinktis vos kelių markių automobilius, tarp kurių brangiausia „Kia Rio“ (para - 125 litai), pigiausia - „Daewoo Lanos“ (para - 77 litai).

Bet į lankytinas vietas (jų Kryme - per 150!) patogu vykti autobusu. Beveik visos ekskursijos kainuoja panašiai - 15 - 40 litų žmogui. Gidai ten ypač gerai pasikaustę, tikrai verta pasinaudoti jų paslaugomis.

Pietvakarių Kryme vienas populiariausių kurortų - Sudakas. Kalbama, jog kartą čia pabuvoję, poilsiautojai būtinai sugrįžta.

Apžiūrėjome didžiausią Kryme poilsio ir sveikatingumo centrą  „Sudak“. Tai milžiniškas aptvertas plotas, kuriame yra net 12 poilsiautojams skirtų korpusų, veikia kelios kavinės, restoranai, yra barai, teniso kortai, atviras ir uždaras baseinai, didžiulė koncertų salė ir net 18 hektarų parkas.

Vienu metu čia gali ilsėtis daugiau nei tūkstantis žmonių, taigi, sutilptų beveik visi mūsiškės Nidos gyventojai.

Kiekvienas „Sudak“ svečias turi savo pažymėtą gultą 550 metrų paplūdimyje. Įdomu ir tai, kad kartu su kelialapiais poilsiautojams įteikiami vadinami atostogų pasai - tik su jais galima patekti į teritoriją, jei dieną praleidi už geležinių „Sudak“ vartų. Neįprasta tvarka, o režimas kai kam turbūt primintų pionierių stovyklą.

Bet kadangi laisvų vietų šiam sezonui jau nelikę, tenka pripažinti, kad ukrainiečiams ir rusams (tarp poilsiautojų jų - 90 proc.) atostogauti čia patinka. „Sudak“ renkasi ir jų žvaigždės Filipas Kirkorovas, Dima Bilanas bei kiti, mums mažiau žinomi artistai.

Kelialapio kaina (priklausomai nuo laiko, gyvenimo sąlygų, maitinimo tipo) vienam žmogui - nuo 70 iki 530 litų už parą.

"Mozhno planetu vsiu oboity, luche zavoda nam nenaity!" - "Galima apkeliauti visą planetą, bet geresnės gamyklos niekur nerasime". Štai tokius, įmonę šlovinančius lozungus bei ketureilius kuria putojančio vyno gamyklos „Novyj Svet“ (to paties pavadinimo gyvenvietėje) darbuotojai. Šį neįprastą užsiėmimą jiems pasiūlė įmonės valdžia.

Vėliau geriausia kūryba yra perkeliama į specialias lenteles, kuriomis puošiama gamyklos teritorija. Iš žalių ir rudų šampano butelių darbininkų sukurtos skulptūros taip pat rado vietą kieme.

Labai įdomi Krymo vynų istorija, o ją išgarsino Rusijos vyndarių tėvu tituluojamas kunigaikštis Levas Golicinas. 1878 metais jis įsigijo dvarą „Novyj Svet“, jame pastatė gamyklą ir pradėjo vyno gamybos bandymus. Kunigaikštis taip pat sukūrė savo vynuogienojų daigyną, vynuogių kolekciją.

Visose parodose L.Golicino vynas nuolat pelnydavo medalių, tačiau garbingiausias apdovanojimas - Didžiojo prizo taurė - buvo suteiktas 1900 metais Paryžiuje vykusioje pasaulinėje vynų parodoje už putojantį vyną „Paradiz“. L.Golicinas tuomet buvo pripažintas Vynų ekspertų karaliumi.

Iki šiol jo sukurti stipresni ir putojantys vynai - Krymo pasididžiavimas.

Šalia Jaltos, ant Juodosios jūros kranto „Masandros“ vyno fabrikas pastatytas kiek vėliau nei „Novij Svet“. Tačiau prižiūrėti vyno gamybą taip pat buvo kviestas L.Golicinas. „Masandrą“ sau statėsi caras Nikolajus II. Tai buvo juodas trejų metų darbas, kalnakasiai dieną naktį kasė tunelius į kalnus. Ir dabar šiuose rūsiuose (kiekvienas - 150 metrų ilgio) ąžuolinėse statinėse bręsta vynas.

Čia saugoma ir didžiausia pasaulyje vynų kolekcija, kurioje - per milijoną vyno butelių, o seniausias kolekcijos vynas - 1775 metų derliaus „Cheres de la Frontera“.

Kasmet iš kolekcijos parduodama apie 10 tūkst. tinkamų vartoti itin brandžių vynų butelių. Išskirtinius vynus fabrikas pristato "Sotheby's" aukcionuose.

O štai firminėje „Masandros“ parduotuvėje galima įsigyti savo gimimo metų derliaus vyno. Pavyzdžiui, butelis 1971-ųjų derliaus raudonojo portveino kainuoja 100 litų.

40 minučių ekskursija po „Masandros“ rūsius kainuoja 10 litų, devynių vynų degustacija - 15 litų.

Nuo degustacijos prasideda ir pažintis su vienu seniausiu pasaulyje botanikos sodu - Nikitskij. Ant stalo - šeši indeliai su šiame sode randamomis gėrybėmis: alyvuogės, figos vaisiai, rožių žiedlapių sirupas, graikiniai riešutai ir medus.

Ne tik apsąla širdis nuo jų, bet dar ir išgirstame, kiek kiekviena turi gydomųjų (bei kitų labai naudingų mums) savybių.

Botanikos sodą, kurio bendras plotas - 1100 hektarų, aplėkėme per valandą - tik tiek turėjome laiko. Tačiau šis muziejus, kurio visus eksponatus sukūrė gamta, o žmogus tik surikiavo patogiai - visiems padarė didžiulį įspūdį.

Kadangi yra subtropinėje klimato zonoje, 200 metų sukaktį atšventęs sodas žydi ištisus metus. Čia išveistų rožių, chrizantemų, rododendrų veislės vertinamos visame pasaulyje, o didžiausia Europoje herbariumo kolekcija, kaip ir 40 hektarų ploto medelynas yra paskelbti nacionaline Ukrainos vertybe.

Nuo botanikos sodo iki Jaltos - vos penki kilometrai.

Pakeliui mus jau lenkia prabangūs automobiliai, daugiausia apynauji visureigiai.

Tokių automobilių nuo savo kelionės pradžios matėme vos vieną kitą. Artėjant Jaltos link nebematome ir dalgiais šienaujančių vyrų

O tai (turbūt) reiškia: sveiki atvykę, į brangiausią Krymo kurortą - Jaltą.

Miestas - triukšmingas ir gyvas ištisą parą, žavus savo siauromis vingiuotomis gatvelėmis, trupančiomis XIX amžiaus namų sienomis ir garsiai gatvėse besiplūstančiais kiemsargiais.

Neatsiejamas pakrantės atributas - viduramžių kostiumų prigrūsti paviljonai. Gali išsirinkti bet kurį, pasipuošti juo (visi patogiai užsisega per nugarą), užsidėti peruką ir sumokėjęs 10 litų jų šeimininkui paprašyti, kad jis tave įamžintu su tavo fotoaparatu.

Kiek nuošaliau nuo krantinės, ant sulankstomos kėdutės pavėsyje įsitaisiusi močiutė Fatima kambarį buvusiame „kgbėšnikų“ (saugumiečių, todėl, esą, gerame) name siūlo nuomotis už 50 litų žmogui. Kol su ja deramės, prišoka maždaug keturiasdešimties metų moteris ir smulkiai ištardo, kur norime ilsėtis. Butas, kambarys, lova? Kokių pageidaujame patogumų - tualetas, vonia, kondicionierius, terasa? Kiek žmonių gyvens ir kiek laiko norime keliauti iki jūros?

Išgirdusi atsakymus, turi kelis pasiūlymus. Toks šios moters verslas - surinkti informaciją ir už nedidelį procentą ją parduoti poilsiautojams.

Norintiems ir galintiems mokėti už servisą - pakaks 4 žvaigždžių viešbučių. Kryme veikia tik vienas 5 žvaigždžių viešbutis -„Radisson SAS“ Aluštoje, 50 km nuo Jaltos.

Nei aptarnavimas, nei paslaugų pasiūla, nei kainos niekuo nesiskiria nuo tokio lygio viešbučių Europoje. Gal tik ne visur pagalvota apie neįgaliuosius ir, žinoma, ne visur įmanoma susikalbėti angliškai. Tad čia mėgstantiems poilsiauti turkams, vokiečiams ar lenkams tenka pramokti rusiškai. „Tačiau viskas turėtų pasikeisti, mat dabar visiems dirbantiems turizmo srityje bus privaloma išmokti anglų kalbą“, - sakė Krymo autonominės respublikos vyriausybės vadovas Vasilijus Džarty. Vos sužinojęs, kad po pusiasalį keliauja būrelis žurnalistų iš Baltijos šalių, pusvalandžiui susitikti su mumis jis atskrido iš Kijevo.

Ne tik Krymo gamta ir istorija, bet ir jo žmonės nesiliovė stebinti visos kelionės metu.

KLIMATAS. Stepių Kryme klimatas vidutinis ir sausas, Kalnų Kryme - Viduržemio jūros. Geriausias poilsio ir maudymosi jūroje laikas - nuo gegužės iki spalio. Vidutinė liepos temperatūra - plius 26 laipsniai, tuomet vandens - plius 25.

ISTORIJA. Skaičiuojama, kad Kryme, kuris pagal plotą už Lietuvą mažesnis beveik 2,5 karto yra per 150 lankytinų vietų.

BILIETAI. Iš Lietuvos į Krymą galima vykti traukiniu Vilnius-Simferopolis, bilieto kaina 350 litų (kelionės trukmė 36 valandos).

Arba skristi lėktuvu Vilnius-Ryga-Simferopolis, kaina 700 litų (kelionės trukmė: 55 minutės iki Rygos, iš Rygos į Simferopolį - 2,5 val).

VALIUTA. 10 grivinų - 3 litai.

NEKILNOJAMASIS TURTAS. Naujai pastatytame name kvadratinio metro su apdaila kaina prasideda nuo 5000 litų. Tokios kainos Jaltoje, Sevastopolyje.

TABAKAS. Ten vis dar galima rūkyti daugumoje kavinių ir restoranų, o pakelis „Marlboro“ kainuoja 4 litus.

PICA. Karšti patiekalai kavinėse - nuo 15 litų, panašiai kainuoja ir pica.

ARBŪZAI. Skaniausi ir pigiausi - liepos mėnesį, kilogramas vaisių tuomet - 1 litas.

ALUS. Vietinis alus - šiaip sau, o ledai - labai skanūs.

VAISTAI. Pigesni nei pas mus.

GULTAI. Mokami, dienai - 7 litai.

KORTELĖS. Mokėjimo kortelėmis atsiskaityti galima ne visur. Būtina turėti grynųjų.

LAUKTUVĖS. Saldumynų mėgėjams parvežti galima vietinės saulėgrąžų chalvos (1 kg - 6,5 lito), dirbinių iš kadagio, įvairių džiovintų vaisių, natūralių kosmetinių aliejų. Vyno ir konjako.