Kūrinys, pravirkęs salę, rodomas po labai ilgos pertraukos. Tai legendinis, šiemet dešimtmetį minintis, lietuviškas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. Jubiliejaus proga jis bus parodytas dar du kartus. Gruodžio 28 d. – Vilniuje, 29 d. – Klaipėdoje.
Artisto prigimtis stipresnė
Paklaustas, ar pats nesigraudina dainuodamas „Dangus tau dovanojo aukštį“, Kostas Smoriginas tik šypteli: „Kai aktorius juokiasi, žiūrovai nesijuokia. Tas pats ir su ašaroms. Jei aš scenoje verksiu, salėje – niekas neverks“. Tiesa, vėliau jis prisipažino, kad kartais dainuojant gumulas ir jam gerklę ima gniaužti. „Tai labai paveikus kūrinys, bet per tiek metų išmokau savo emocijas puikiai kontroliuoti“, – sako septyniasdešimt vienerių scenos veteranas.
Pastaraisiais metais gera sveikata pasigirti negalinti Lietuvos teatro žvaigždė, demonstruoja neįtikėtiną dvasios stiprybę. Būtent nepalaužiama valia ir ištvermė leidžia aktoriui į sceną pakilti tuomet, kai kitas iš lovos nepakiltų.
Ir skųstis ligomis, ne jo būdui, tačiau po ilgesnio pokalbio vis dėlto prasitaria, kad vaidinti dviejų su puse valandų miuzikle, fiziškai jam jau labai sunku. Tik mesti sceną ir ilsėtis – ne maištingam Kosto būdui. „Iš teatro jau išėjau, bet kai kviečia į tokius projektus – neatsisakau. Prigimtis artisto scenos reikalauja“, – sako jis.
Scenoje – skirtingų žanrų žvaigždės
Jubiliejinio parodymo Kaune nepraleido ir miuziklo kūrėjai: kompozitorius Kipras Mašanauskas ir libreto autorius Romas Lileikis.
10 metų parodymuose Žygimanto Augusto vaidmenį atlieka vienas geriausių miuziklo aktorių Lietuvoje – išraiškingasis Jeronimas Milius. Jo galingas balsas ir vokalinis meistriškumas įtaigiai atskleidžia sudėtingą jaunojo Žygimanto charakterį. Žygimantą vaikystėje įkūnija puikiai pasirodęs jaunasis miuziklo debiutantas Vincas Alksnys.
Miuziklo siužetas itin įtraukiantis. Stebint jį, norisi ir juoktis drauge su juokdariais (Rafailas Karpis ir Dominykas Vaitiekūnas), ir jaudintis, matant, kaip silpsta Barbora Radvilaitė.
Ją itin talentingai įkūnija Karina Krysko. Aktorė ir dainininkė publikai nuo pat pradžių parodė trapią išoriškai, tačiau neįtikėtiną dvasios stiprybę puoselėjančią Barborą.
Kosto Smorigino atliekama pono Tvardovskio arija „Dangus tau dovanojo aukštį“ jau seniai peraugo miuziklo rėmus ir tapo populiariu kūriniu.
Itin jaudinanti yra Barboros ir jos anytos Bonos Sforcos susitikimo scena. Karalienės Bonos charakterį įtaigiai ir prikaustančiai atskleidžia operos solistė Gitana Pečkytė-Vilkelienė. Jos vyro, Žygimanto Senojo, vaidmuo, kuriamas taip pat operos solisto Tado Girininko, nėra didelis, bet emociškai šiltas ir įsimintinas.
Barboros pusbrolį diplomatiškąjį Radvilą Juodąjį įkūnija Česlovas Gabalis, jo brolis – išraiškingasis karys Radvila Rudasis – Tadas Juodsnukis.
Scenografiją, šiuolaikiškai simbolizuojančią istorinę Lietuvos ir Lenkijos jungtį, sukūrė Marijus Jacovskis.
Miuziklas savyje organiškai jungia labai skirtingus muzikos žanrus: operą, popmuziką, roką ir net autorinės dainos elementus.
Didžiausias ir brangiausias
„Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ pirmą kartą parodytas lygiai prieš dešimtmetį, 2014-aisiais, sukėlė tikrą revoliuciją mūsų šalies padangėje. Tuo metu jis buvo didžiausias ir brangiausias miuziklas, koks tik kada nors buvo rodytas Lietuvoje. Net ir šiandien jo užmojai negali nežavėti.
Tradiciškai scenoje pasirodo 50 solistų, šokėjų ir choristų. Užkulisiuose triūsia antra tiek aptarnaujančio personalo, technikų, scenos darbuotojų. Visas miuziklo sudėtingas mechanizmas turi veikti be priekaištų, to reikalauja jo dinamika.
Žiūrovas nemato užkulisių darbo, bet ten veiksmas vyksta ne ką lėčiau nei scenoje. Vien Barbora per parodymą pakeičia penkis kostiumus, po keturis kartus persirengia ir šokėjai, kartais tam turėdami vos kelias minutes.
Miuzikle šoka Donato Bakėjaus vadovaujama trupė ir būtent šokyje sukasi didžioji dalis veiksmo. Šokėjams tenka didžiulis krūvis ir atsakomybė. Jie tarsi kareiviai privalo būti tikslūs ir taiklūs. Beje, miuzikle galima išvysti ir tikrus karius. Veiksmo pradžioje scenoje pasirodo Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopa.
Miuziklas – rekordininkas
Didžiulį vaidmenį spektaklyje vaidina 210 Juozo Statkevičiaus specialiai sukurtų kostiumų. Aukštosios mados kūrėjas į spektaklio drabužius, tarsi į atskirą savo kolekciją, sudėjo visą sielą. Nemaža dalis kostiumų pasiūta iš anuomet itin novatoriška tokiam reikalui laikytos medžiagos – neopreno.
Drąsus dizainerio žingsnis pasiteisino – net prabėgus dekadai kostiumai atrodo lyg nauji. O juk jie spėjo ne tik daug kartų apkeliauti Lietuvą, bet ir perplaukti Atlantą bei sublizgėti Čikagos teatro scenoje.
Grįžęs į Lietuvą iš už Atlanto, miuziklas vėl nustebino: 2019 m., vienam parodymui prisijungus pilnos sudėties Amerikos lietuvių chorui „Dainava“, tapo rekordininku – daugiausiai atlikėjų turinčiu uždarų patalpų spektakliu visoje Lietuvos muzikos ir teatro istorijoje. Tuomet scenoje vienu metu pasirodė net 105 dalyviai.
Dramatiška meilės istorija
Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto istorija dramatizmu prilygsta Romeo ir Džuljetos meilės sagai.
Jaunasis karalius Žygimantas Augustas į sostą sėda dar būdamas vaiku. Valdžią, kurios visai netroško, jis Vilniuje išnaudoja lėbavimams ir moterų dėmesiui užkariauti. Vienintelis žmogus, kuris gali jam patarti – dvasinis mokytojas ponas Tvardovskis.
Žygimantas visiškai nepateisina jo motinos, Krokuvoje reziduojančios karalienės, Bonos Sforcos lūkesčių. Ji savo sūnų norėtų matyti valdingą ir bejausmį – kaip ji pati. Italė karalienė save laiko Vakarų kultūros nešėja. Įtakos jos sprendimams negali daryti niekas, net jos mylintis vyras – karalius Žygimantas Senasis.
Netikėtai jaunojo Žygimanto širdyje gimsta tikras jausmas – meilė kilmingai lietuvaitei Barborai, iš garsios ir įtakingos Radvilų giminės. Barboros ir Žygimanto santuoka karalienės akyse atrodo tikra tragedija.
Barboros pusbrolis Radvila Juodasis ir brolis Radvila Rudasis nebežino, ar džiaugtis artėjančia karūna, ar baimintis dėl Barboros sveikatos ir net gyvybės.
Vakar buvęs lengvabūdžiu, Žygimantas Augustas, meilės pakylėtas, savyje atranda tikrąjį valdovą. Barbora Radvilaitė tampa jo teisėta žmona. Tačiau jau per vėlu – jaunosios karalienės gyvybė vos plazdena, o senosios karalienės Bonos įtūžis ją veikia lyg nuodai.
