„Trys metai skamba kaip gana ilgas laiko tarpas, tačiau man jie prabėgo nejučia, nes užsidaręs kūriau ir dirbau ties grupės albumu „Aidas tyloje“, kurį sudarys 16 unikalių istorijų“, – apie tylos metus pasakoja grupės lyderis Mantvydas Sabaitis.
Kaip teigia atlikėjas, pastarieji metai tapo ne tik kūrybos, bet ir permainų laikotarpiu. M. Sabaitis atskleidžia, kad grupės sąstate atsirado naujų veidų: „Nuo praeito pasirodymo pačios grupės veidai pasikeitė: prie grupės prisijungė klavišininkas Donatas Kelmelis, gitaristas Kęstutis Miknevičius bei būgnininkas Aurimas Jazdauskas, – teigia muzikantas. – Esu labai laimingas galėdamas kurti muziką kartu su savo srities profesionalais bei be galo kūrybingais žmonėmis.“
Kalbėdamas apie bendražygius, Mantvydas Sabaitis neslepia, kad susibūrus naujam sąstatui, visi kibo į darbus: dainų istorijų bei instrumentalo išpildymu, bandymu sukonstruoti istoriją, kuriai instrumentalas sustiprintų žmogiškąsias emocijas ir sužadintų gyvenimiškus prisiminimus, taip sukuriant komfortą garse. „Esu labai patenkintas albumu ir, kartu su grupės nariais, džiaugiamės galėdami su klausytojais pasidalinti pirmu albumo kūriniu „Kūnas“, – atvirauja muzikantas.
Kalbėdamas apie istorijas, dainininkas taip pat atsiveria pasakodamas ir apie dainos žodžius. Pasak M. Sabaičio, pirmosios albumo dainos „Kūnas“ žodžiai yra persmelkti geismo, emocijų bei aistros.
„Dainos istorija yra apie fundamentalų geismą ir norą paskęsti tame jausme, išgyventi emocijas, pasijusti gyvu, tačiau tuo pat metu kontroliuoti situaciją ir jos baigtį, – teigia atlikėjas. – Kadangi istorija yra pasakojama iš vyro perspektyvos, norėjome, kad istorijos skambesys instrumentuotėje būtų pasirinktas griežtesnis, tačiau su aistros poskoniu. Na, o rezultatą galite paklausyti patys.“
Kalbant apie dainos žodžius, Mantvydas Sabaitis taip pat atskleidžia, kad žodžiai be abejo yra neatsiejami ir nuo tinkamos sinergijos su instrumentine dalimi. Papildydamas atlikėją, grupės klavišininkas Donatas Kelmelis atvirauja, kad kuriant muzikinę dalį teko pagalvoti ir apie senovės Romą. „Ieškodamas skambesio ar kurdamas savo partijas stengiuosi nesivadovauti jokia logika. Bandau apipinti melodiją ir kūrinio judėjimą garso bangomis, kurios sustiprintų kuriamą emociją, patiktų man pačiam klausytis ir būtų įdomu kurti toliau. Tiesa, kurdamas muziką, dažnai pagalvoju apie Romos Imperiją. Tai man suteikia kūrybinio impulso“, – šypsodamasis pasakoja klavišininkas.
Pritardamas jam, gitaristas Kęstutis Miknevičius teigia, kad šiai dainai teko netgi sumažinti savo fantazijos vaisius: „Kai pirmą kartą išgirdau dainą, joje jau buvo daug visko, todėl atrodė natūralu neperkrauti pačios dainos iš instrumentinės pusės. Dėl to viską, ką sugalvojau, „perkirtau“ per pusę ir palikau tik tai, kas buvo stipru ir melodinga“, – apie kūrybos procesą pasakoja K. Miknevičius.
Kalbėdami apie dainos kūrimą, visi grupės nariai vienbalsiu tvirtina, kad jie – ne tik muzikantai, bet ir absoliutūs kūrybininkai. Muzikantai neslepia, kad patys yra įsitraukę tiek į dainų kūrybą, tiek į koncertinės veiklos organizavimą, tiek ir vaizdo klipų kūrybą. Būtent kalbėdamas apie pastarąją veiklą, K. Miknevičius teigia, kad vaizdo klipas – jų pačių rankomis pagamintas darbas.
„Kai klausau dainos, visada įsivaizduoju kokius nors ją lydinčius vaizdinius. Šiuo atveju daina iš karto iššaukė erotinius vaizdinius. Dainos fone norisi aistringai mylėtis, todėl tokios veiklos preliudas ir vaizduojamas klipe“, – pasakoja gitaristas.
Intriguodamas apie klipo kūrybos aspektus, muzikantas neslepia, kad šis klipas – fantazijos vaisius virtęs realybe:
„Vaizdo klipas gimė klausantis dainos ir užsimerkus įsivaizduojant kas turėtų vykti jo metu. Na, o tada teliko užsirašyti ir viską išpildyti. Tačiau, kai pradedi gyvai viska filmuoti, daina vėl suteikia atitinkamų emocijų: stengiesi aktorei perteikti judesių trajektoriją tokią, kokia ir pats norėtum judėti. Todėl klipe matomi vaizdiniai ir yra natūralus atsakas į girdimą muziką. Kuo natūraliau – tuo geriau. Taip kuriame muziką, taip filmuojame ir vaizdo klipus“, – apie grupės kūrybą atskleidžia Kęstutis Miknevičius.
