Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje išpopuliarėjusi šokių muzikos grupė „Karališka erdvė“ kelis dešimtmečius buvo pasitraukusi iš pramogų pasaulio, tačiau jos 90-ųjų laikmečiu sukurti hitai iki šiol patenka į grojaraščių topus ir yra atmintinai žinomi net ir skirtingų kartų atstovų.
„Neįtikėtina, kad mūsų ankstyvoje jaunystėje sukurtos dainos yra populiarios ir šiandien – patys atsitraukėme nuo muzikos pasaulio, tačiau kūriniai jame liko veikti savarankiškai.
Dainą „Karalių paslaptys“ (Iš lėto leidžiasi saulė) sporto sirgaliai choru dainuoja arenose, nors jie gal net nėra girdėję apie mūsų grupę. Ypač jaudina, kad mūsų muziką kai kas atranda tik dabar – jaunesni žmonės jos klausosi kaip sau naujos ir aktualios“, – sako grupės vokalistė Neringa Levulienė.
Ar grįžti – svarstė ne vienerius metus
„Karališka erdvė“ susibūrė 1995-aisiais – kai tuomet dar dešimtoje klasėje besimokę jaunuoliai iš Marijampolės nusprendė sukurti šokių muzikos grupę. Pirmasis jų albumas šlovės neatnešė, tačiau jau po poros metų, dar nespėjus baigti mokyklos – ji bendraklasius užgriuvo visu svoriu.
„Pirmasis Nepriklausomybės dešimtmetis ne veltui vadinamas laukiniu – buvome ištroškę Vakarų kultūros, tačiau kaip ją kurti ir vartoti visiems reikėjo išmokti. Nei mes patys žinojome, ką daryti su staiga užklupusiu populiarumu, nei mūsų muzikos gerbėjai: žmonės mus kalbindavo, stabdydavo gatvėse, parduotuvėse, dėmesys buvo milžiniškas“, – juokdamasis prisimena dainų autorius ir vokalistas Linas Domeikis.
Vėliau „Karališka erdvė“ išleido dar keturis albumus, jos populiarumas tik augo, tačiau skaičiuojant septintuosius grupės gyvavimo metus – jos nariai nusprendė muzikinę veiklą nutraukti.
„Po to ne kartą buvome kviečiami susiburti vėl, tačiau jau buvome sukūrę visai kitokius, neviešus gyvenimus, norėjome juos saugoti. Galbūt ir toliau būtume likę tik savo kūrinių stebėtojai iš šalies, tačiau įsitikinome, kad žmonėms liko svarbi tik mūsų muzika, o ne mes patys – ji išlaikė dešimtmečių testą. Prieš kelis metus ėmėme svarstyti, kad esame skolingi savo klausytojams bent vieną koncertą“, – pasakoja L. Domeikis.
Anot jo, apsispręsti tapo lengviau, kai praėjusiais metais pasirodė Jovani ir Remis Retro perdainuotas „Karališkos erdvės“ kūrinys „Karalių paslaptys“ – daina tapo vasaros hitu, o „YouTube“ platformoje surinko 14 milijonų peržiūrų.
Merūnas nežinojo, kad bendrauja su paauglystės dievaičiais
Jau pradėjus organizuoti vienintelį koncertą, įvyksiantį šią žiemą, grupės nariai nusprendė atnaujinti Sauliaus Baubos sukurtą ir kartu su grupe „Funky“ 1998-aisiais įrašytą dainą „Aš vėl esu toli“ (Tarp žemės ir dangaus). Tai kartu padaryti pasiūlė tenorui M. Vitulskiui, su kuriuo daugelį metų bendravo šeimomis.
„Man buvo šokas – su Neringa ir jos vyru draugaujame bendroje kompanijoje, kiek drauge yra atšvęsta vestuvių, krikštynų, net sunku suskaičiuoti. Tačiau, kai sulaukiau skambučio dėl Tarp žemės ir dangaus, negalėjau patikėti, kad mano draugai yra tie patys, kurių klausydavau paauglystėje. Po pokalbio puoliau juos guglinti, kokie slapukai! Su žmona Erika nutarėme, kad tai mums buvo didžiausias šių metų netikėtumas“, – juokiasi M. Vitulskis.
Operos solistas prisimena, kad nors paauglystėje dienas leisdavo prie molberto ir savo ateitį siejo su tapyba, muzika jam visada buvo itin svarbi.
„Tuo metu klausiausi ne tik daug vakarietiškos muzikos, „Queen“, Michael Jackson, bet ir sekiau mūsiškių kūrybą. Tada dar tik kūrėsi lietuviškoji pop kultūra, jai madas diktavo MTV, o jaunuosius kūrėjus buvo galima pamatyti „Pop art“ festivaliuose. Juose klausėme jau išpopuliarėjusių atlikėjų bei grupių arba atrasdavome naujus muzikos vardus, kurie šiandien jau aišku, kad pateko į šalies muzikos istoriją: „Karališka erdvė“, „Rondo“, „Dinamika“, „F.U.“, „B‘Avarija“ bei kiti“, – prisimena M. Vitulskis.
Jis pasakoja, kad nors yra atlikęs daugelį kūrinių kartu su žymiausiais Lietuvos muzikos kūrėjais, ši partnerystė su „Karališka erdve“ jam buvo ypač jautri.
„Tai bus vienas brangiausių atsiminimų – kartu su paauglystės laikų grupe įrašinėti dainą, kuri akimirksniu nukelia į tuos laikus, buvo neįtikėtinai jautru. Įrašų studijoje užplūdo sentimentai, virpėjo širdis, mąsčiau, ką tada būčiau galvojęs, jei kas pasakytų, kas manęs lauks po ketvirčio amžiaus. Tikriausiai, nebūčiau patikėjęs“, – svarsto operos solistas.
Pasak jo, daina „Aš vėl esu toli“ yra viena vos iš kelių lyriškų grupės „Karališka erdvė“ repertuare.
„Tai be galo graži daina. Naujoje versijoje, žinoma, liko ta pati melodija, žodžiai, stilistika, tačiau ji tapo švaresnė garso prasme, juk šiandien technologijos yra visai kitokios nei anuomet. Kartu su Neringa ieškojome būdų, kaip suderinti mudviejų balsus, bet išlaikyti senąją dainos savastį. Esame labai patenkinti rezultatu“, – teigia M. Vitulskis.
