Nuo 2009 metų rengiamas „Boomtown“ festivalis vyksta Vinčesteryje, Hampšyro grafystėje. Svarbiausiame jame – muzika, bet gausu ir kitų atrakcijų, o visa tai įvilkta į išskirtinį rūbą, sukeliantį vaizduotės revoliuciją. „Šis festivalis – kitoks, nei jūs manėte. Čia svarbiausia – pagarba sau, vienas kitam ir planetai, kūrybiškumas ir socialinė lygybė“, – skelbia „Boomtown“ metraštininkai.
Ir išties – čia atvykęs patenki į kažkokį kitą laiką, ką sunku įvardinti tiesiog metais, todėl ir patys organizatoriai kasmet festivalį vadina vis kito numerio „skyriumi“, istorijos tęsiniu, o festivalio teritoriją dalija į kvartalus, kurie pribloškia įspūdingomis dekoracijomis, progresyviomis idėjomis ir teminiais performansais.
Juos kuria ir aktoriai, ir publika, lyg skruzdėlės sunešanti ir sukurianti retrofuturistinį steampunk miestą, ir žvaigždės, pasirodančios 20-yje skirtingų scenų.
Šio ryškaus, efektingo festivalio scenoje šiemet jau 3-ią kartą koncertavo „Baltic Balkan“.
„Tai nėra pop festivalis, „Boomtown“ orientuotas labiau į alternatyviąją muziką, – pasakoja grupės siela Linas Starkus-Lencas. – Jei ieškotume bent kiek artimo lietuviško atitikmens, tai būtų labiau tarp senųjų „Galapagų“ ir „Mėnuo Juodaragis“.
Bet praėjusį kartą čia grojo ir „UB-40“, šiemet buvo galima išgirsti „Viagra Boys“, „Flogging Molly“, „Meute“, „Antwerp Gipsy-ska“, DJ Hype, „Dubioza Kolektiv“, „Asian Dub Fundation“ ir begalę kitų.
Ne vienoje festivalio scenoje dominavo drum‘n‘bass, kuris labai stipriai atgauna populiarumą, buvo regio, įvairių kitų fantastiškų pasirodymų. Bet labiausiai palieka įspūdį žmonių bendrumas, jų nuotaika.
Vadinamieji dieniniai fejerverkai, kai šaudo kreidą, nuspalvina žmones, viskas įgauna dar daugiau siurrealizmo. Tobulai sudėliotas, surežisuotas, aukšto profesionalumo lygio festivalis. Mes, būdami jo dalimi, labai džiaugėmės tuo, kas ten vyko ir kaip mus priėmė.“
„Boomtown Fair“ publika – labai įvairi, nuo studentiško jaunimo iki vyresnio amžiaus klausytojų.
„Kaip būdinga festivaliams, visi stengiasi išsiskirti savo išvaizda, elgesiu. Ko gero, labiausiai įstrigo bičas, kuris buvo visiškai nuogas, vaikščiojo tik su kuprine, – juokiasi Lencas. – Daug įdomių keistuolių ir labai gera atmosfera. Visi draugiškai nusiteikę, paslaugūs, nulis agresijos.
Apsauginius matėme tik prie scenos ir tai, matyt, tik tam, kad kas nors nesugalvotų ten užlipti. Festivalio erdvėse – visiška tolerancija vienas kitam.“
„Baltic Balkan“ publikai pasirodė gana vėlai.
„Visada jaudiniesi, ar susirinks žmonės, juk nesame JK žvaigždės. Tačiau susirinko masė, tūkstančiai žmonių ir ypač džiugino, kad buvo tokių, kurie žinojo mūsų dainas.
Gal dėl to, kad festivalyje grojame ne pirmą kartą – po truputį tampame jo rezidentais. Net pasirodė, kad publikos gretose jau yra matytų veidų“, – šypsojosi Lencas.
„Baltic Balkan“ išskirtinumas – klajoklių dvasia, energija ir saviti dainų tekstai, atliekami čia pat išsigalvota kalba, kuri yra universali ir tinkama visiems, nes jos nereikia išmokti.
„Ji padeda bendrauti su visu pasauliu. Mes esame patogūs klausytojui“, – sako grupė, „Boomtown“ festivalyje galėjusi patekti į visus užkulisius ir pabendrauti su bet kuriais kitais atlikėjais.
Puikiuose nacionalinio parko slėniuose įsikūrusio festivalio teritorija – milžiniška, tad per dieną lietuviai nužygiuodavo po 40 tūkst. žingsnių.
„Baltic Balkan“ džiaugiasi, kad nereikėjo skubėti ir galėjo pasimėgauti šiuo renginiu kelias dienas. „Buvome apgyvendinti atlikėjų teritorijoje.
Ten stovi didelės palapinės – tentai su lovomis, visais patogumais. Pirmą dieną oras buvo toks angliškas – su lietučiu, kuris festivalyje padaro gerą košę, tačiau vėliau saulė ir vėjas viską išdžiovino, reikėjo tik pasikeisti avalynę. Bet kai nusiteiki festivaliui, tai ir nusiteiki“, tai nėra pop festivalis sakė Lencas.
Jis įsitikinęs, kad festivaliai yra gyvybiškai svarbūs muzikos atlikėjams, todėl liūdi, kad nemažai lietuvių festivalių užsidaro: „O žmonėms jų reikia. Nebus Lietuvoje – važiuos į kitas šalis. Ir dabar važiuoja – Lenkiją, Latviją.
Turbūt patys sau pakišome koją, kai buvo po du festivalius per savaitgalį: žmonės išsibarstė ir niekas jų nebepajėgė surinkti.
Bet, manau, atsiras naujas žaidėjas šiame lauke, nes visiems to reikia. Juk yra didelis skirtumas, ar tu atvažiuoji į vieną koncertą trims valandoms, ar savaitgaliui su daugybe koncertų, ir pamatai ne vieną žvaigždę, o dešimt.
Muzikantams taip pat svarbu, nes soliniame koncerte galbūt niekada nesurinksi dešimčių tūkstančių klausytojų, o čia turi tokį malonumą. Neapsakomas jausmas būti tarp žmonių, kurie nuo ryto laukia koncertų.
Iš jų pasikrauni super energijos ir įspūdžių lieka ilgam. Be to, kiekvienas festivalis yra vartai į kitą festivalį. Šįkart gavome kvietimą kitąmet pasirodyti savo svajonių festivalyje. Smagu.“
