Garsus muzikantas, užaugęs Venesueloje, yra gyvenimo klajoklis, atvira širdimi linkęs į geografinius ir muzikinius nuotykius.
Dviejų Amerikų – Šiaurės ir Pietų – palikuonio išgyvenimai atsispindi ir jo kūryboje. Prieš du dešimtmečius Devendra Banhartas iškilo kaip vienas esminių folk atgimimo balsų ir buvo gerai žinomas psichodelinio folko ir „New Weird America“ pasauliuose.
Tuo metu jis buvo toks neįprastas, kad net pelnė „freak-folk“ scenos vedlio titulą. Tiesa, šitas etapas Banhartui jau yra tik seni prisiminimai, kuriuose jis neužsibūna.
Jis stipriai rekomenduoja būti dabartyje ir žiūrėti ne kur kitur, o į priekį. Prieš kurdamas naują albumą „Flying Wig“, jis net sudegino savo 20 metų kauptus kūrybos ir gyvenimo užrašus. Na, kad nebūtų jokių pagundų gręžiotis atgal.
Šiandien Devendra Banhartas yra patikrintas rimtų leidybinių kompanijų ir didžiųjų festivalių. Tarp jo darbų puikuojasi 11 albumų, bendradarbiavimai su tokiais muzikantais, kaip Rodrigo Amarante, Joanna Newsom, grupe „The Strokes“ ir daugelių kitų, taip pat ir performansas Niujorko modernaus meno muziejuje (MoMA).
Užuot aklai kopijavęs kitus, jis įnešė labai svarų indėlį į pasirinktą muzikos kryptį. Dar jis mėgsta piešti ir rašyti poeziją spausdinimo mašinėle. Jis yra šiek tiek iš kito pasaulio, bet, laimei, įsikūrė šiame ir čia įvairiapusiškai skleidžia grožį.
Naujasis Devendra albumas „Flying Wig“ yra įkvėptas amerikiečių roko grupės „Grateful Dead“ ir japonų poetų Kobayashi Issa haiku eilėraščių. Tai įrodymas, kad nėra nieko, ko jis negalėtų suderinti. „Flying Wig“ albumas skamba kaip meditacinės taikos giesmės.
Dainos rimtos, labai asmeniškos, bet žaismingos. Jis dainuoja apie pažeidžiamumą ir liūdesį, bet daro tai taip siurrealiai ir komiškai, kad to nežinodamas, niekada net nepagalvotum.
Pats Devendra apie albumo kūrybinį procesą pasakoja, kad nėrė giliai į save ir mirko maloniose ir nemaloniose jausmuose, viltyje ir neviltyje. Šio albumo kūryba jam buvo savotiškas visų savo jausmų priėmimas ir emocinis apsinuoginimas prieš auditoriją.
Devendra Banharto muzika yra gyvos meno instaliacijos. Savo pasirodymuose jis natūraliai sukuria intymią ir šiltą atmosferą, lepina ne tik ausis, bet ir akis. Klausytojai muziką ne tik girdi, bet ir jaučia. Nuo scenos kas kartą sklinda mistinė energija. Gali būti, kad tai užkoduota jo varde, kuris reiškia induistų lietaus ir griaustinio dievą.
Buvęs „freak-folk“ scenos karalius dabar pirmenybę teikia sintezatorių ir lėtai slenkančio roko garsams. Jo muzika levituoja ore ir niekada nenusileidžia ant tvirto pagrindo.
Viskas keičiasi, o Devendra Banhartas išlieka savaip žavus ir aktualus jau trečią dešimtmetį. Ir nėra ko stebėtis. Jis turi viską, ko reikia geram atlikėjui: puikų balsą, įsimenančias melodijas, nokautuojantį nuoširdumą, lūpų kampučius keliančią charizmą, gerą skonį ir pajautimą estetikai. Devendra Banharto unikalumui nepavaldus joks laikas. Pasaulio jau senokai atrastą Devendrą, pagaliau galės gyvai išvysti ir Lietuvos publika.
Šis koncertų turas yra graži viso jo kūrybinio kelio retrospektyva.
