Kas iki šiol tau padėjo augti kaip menininkei?
Kūrybai neturiu jokių griežtų laiko terminų, nes savo muzikinę veiklą beveik visą gyvenimą plėtoju savarankiškai. Šitai man leidžia mėgautis laisve. Kai beveik prieš dvidešimt metų dalyvavau muzikiniame projekte „Kelias į žvaigždes“, pažinau kitokį požiūrį į muziką su prodiuserių ir vadybininkų keliamais reikalavimais ir apribojimais. Man, kaip kūrėjai, toks suvaržymas labai nepatiko. Bet ši patirtis padėjo suprasti, kokia dainininke aš noriu būti ir kaip noriu kurti muziką.
Kokią žinutę klausytojams stengiesi perduoti per savo kūrybą?
Mano dainose daug empatijos, atjautos artimajam, meilės, dainuoju apie tikrus ir nuoširdžius jausmus.
Kaip tavo muzika keitėsi nuo pirmojo albumo iki artėjančio koncerto?
Aš manau, kad muzikos reikia klausytis, o apibūdinti ją pačiai dainų kūrėjai yra labai sudėtinga. Esu kukli ir nemėgstu girtis, bet iš savo klausytojų dažniausiai sulaukiu komplimentų dėl mano dainų žodžių išskirtinumo, įsimintinų melodijų ir balso. Visas savo dainas kuriu nuoširdžiai, neforsuodama. Pagrindiniai mano kūrybos bruožai išliko tie patys – mano muzika jausminga, jauki, melodinga ir šilta.
Žinoma, dainose atsispindi mano asmeninė branda, o jų aranžuotės irgi keičiasi kartu su pasaulinėmis pop muzikos tendencijomis. Man yra artimas minimalizmas ir kuo autentiškesnis skambesys. Naujame albume, kaip ir ankstesniuose, yra daug gitarų garsų ir elektronikos, o per birželio 5 d. Vilniuje vyksiantį koncertą dar gyvai skambės fortepijonas, trimitas ir mušamieji. Šiam koncertui ruošiuosi su vienais geriausių šalies muzikantų, pasitikiu jais, juk jie – tikri virtuozai.
Kodėl savo koncertui pasirinkai būtent Šv. Kotrynos bažnyčią?
Tai gražiausia ir jaukiausia Vilniaus miesto koncertų salė, su ypatinga atmosfera ir nuostabia akustika. Koncertas tokioje aplinkoje yra tikra palaima sielai ir ausims. Džiaugiuosi galėdama savo klausytojus pakviesti sutikti vasarą tokioje ypatingoje vietoje.
Kas buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis šiam koncertui?
Sulaukiu klausytojų laiškų su klausimais, kada ir kur galima mane pamatyti, išgirsti. Jų prašymai ir mano noras susitikti su klausytojais gyvai yra pagrindinė paskata rengti koncertus. Kai nemuzikuoju, jaučiuosi nelaiminga, kadangi su muzika augau nuo pat vaikystės. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jos.
O gyvenimas lekia milžinišku greičiu. Šių metų kovo mėnesį pasaulį paliko mano tėvas, kuriam netikėtai buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos vėžys. Vos per du mėnesius liga pasiglemžė jo gyvybę, o jis labai mylėjo gyvenimą ir dar norėjo gyventi. Daug ko nespėjo.
Toks gyvenimo vingis man buvo dar vienas priminimas, kad gyvenimą reikia gyventi dabar ir daryti tai, ko širdis geidžia, neatidėti savo svajonių kitai dienai. Atsisveikindamas tėtis man palinkėjo sėkmės koncerte, man jo palaikymas išliko labai svarbus.
Kokios yra tavo laukiamiausios dainos šiame koncerte ir kodėl tau jos yra ypatingos?
Atliksiu jau gerai žinomas ir klausytojų pamėgtas dainas ir naujus dar niekur neskambėjusius kūrinius. Nenoriu išduoti visų paslapčių, bet staigmenų tikrai bus. Viena iš jų – duetu su mano dukra Sofija atliekama daina „Lopšinė“, kurią sukūriau būtent jai. Pagal šią dainą nuostabų šokį dovanos Agnės Kavaliauskaitės šokių studijos balerinos. Dar viena man ypač svarbi ir vasaros nuotaika trykštanti daina yra „Oro balionai“.
Kaip sekasi Sofijai dalyvauti tavo muzikiniame gyvenime? Ar yra kuo pasidžiaugti? O gal susiduri su iššūkiais?
Sofija yra labai talentinga, muzikali mergaitė, turinti unikalų balsą ir mėgstanti dainuoti, visai kaip ir jos mama. Mes kartu dažnai muzikuojame, šokame. Ji – mano gyvenimo palaima. Sofija profesionaliai mokosi dainavimo ir jau spėjo tapti kelių tarptautinių vokalinių konkursų laureate. Tikiuosi, kad jai ir toliau puikiai seksis muzikiniame kelyje.
Kaip emociškai ir fiziškai pasiruoši dainuoti gyvai scenoje? Ar turi ritualų?
Aš esu intravertė. Man būtina ramybė, mėgstu poilsį gamtoje, vengiu miesto triukšmo, jis mane išblaško. Mėgstu piešti, skaityti knygas, žiūrėti klasikinius Holivudo filmus anglų kalba. Man svarbus dienos režimas, sveikai maitinuosi ir sportuoju tris kartus per savaitę.
Taip pat dainuoju, repetuoju, vykdau pedagoginę veiklą. Niekada tuščiai ir nekokybiškai nešvaistau laiko. Išmokau stebėti savo vidinę būseną, atpažinti kas man suteikia pozityvios energijos, o kas atvirkščiai – ją atima. Stengiuosi būti sąmoninga ir saugoti save, nes tik taip galiu nuveikti tiek daug. Esu dėkinga savo vyrui už saugumo jausmą ir rūpestį. Dėl mano šeimos palaikymo galiu sau leisti kurti ir pilnu tempu ruoštis koncertams.
Kokia yra tavo atsipalaidavimo rutina po koncerto? Kaip atgauni energiją ir balansuoji tarp darbo ir poilsio?
Taip ilgai laukiau vasaros šilumos, kad visų pirma noriu išvykti ilgesnių atostogų su šeima į taip mėgstamą Baltijos pajūrį. O toliau laukia daug darbų, ir, tikiuosi, dar kiti koncertai. Noriu įrašyti naujų dainų, nufilmuoti vaizdo klipų.
Kokios yra tavo muzikinio ir asmeninio augimo didžiausios pamokos, kurių išmokai iš savo karjeros?
Dabar suprantu, kad pasitikėti ir pasikliauti galima tik savimi pačia ir savo moteriška intuicija, nes tik aš pati save pažįstu geriausiai. Dar išmokau iš nieko nesitikėti pagalbos, neieškoti laimės aplinkui, bet atrasti ją savo viduje.
Kokia yra tavo pati didžiausia su muzika susijusi svajonė? Ar jos jau sieki?
Didžiausia svajonė – neprarasti noro kurti, muzikuoti ir turėti tam galimybes. Noriu, kad ta vidinė ugnelė neužgestų. To paties linkiu savo dukrai ir visiems muzikantams.
Ar gali pasidalinti kokia nors neįprasta pasirodymo akimirka iš savo muzikinės karjeros, kuri tau paliko ypatingą įspūdį?
Dainininkui yra svarbiausia ryšys su publika, jos palaikymas. Per koncertus gaunu gėlių, minkštų žaisliukų, atvirukų. Mėgstu juos skaityti ir, žinoma, saugau. Klausytojai prieina ir dėkoja, apkabina, pasidalina įspūdžiais. Būtent tokios meilės ir padėkos apraiškos skatina mane kurti dainas ir rengti koncertus.
