Na, o ištikimiausi nacionalinės „Eurovizijos“ atrankų žiūrovai Giedrių jau ne sykį matė ant „Eurovizijos“ scenos: tiesa, pritariantį gitara kitiems. Šį kartą žinomas vyras meta kortą ir sako: „Mes galime reprezentuoti Lietuvą Švedijoje“.
Tikras „Eurovizijos“ veteranas
„Metas išlįsti iš šešėlio ir stoti į pirmą planą“, – taip interviu pradeda Giedrius.
Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos slenkstį žinomas vyras mina jau daugiau kaip 13 metų.
„Mano pirmas susidūrimas su „Eurovizija“ buvo dar 2011-aisiais: tuomet joje dalyvavau kaip Ramūno Difarto specialiai šiai atrankai suburtos grupės gitaristas. Vėliau net kelis kartus „Eurovizijos“ sceną šturmavome kartu su Ugne Smile (dabar – dainininke Otreya (aut. past.), bei šiuo tikslu sukurta grupe „Behind the moon“. O paskutinius kelis metus buvome įsismarkavę „eurovizinėse“ atrankose kartu su Voldemaro Petersono grupe „The Breakhearters“, kuri prieš kelis metus finale užėmė trečią vietą“, – ilgą sąsajų sąrašą su „Eurovizija“ vardina Giedrius.
„Eurovizija“ – neviliojo, bet jis ėmė ir sukvailiojo?
„Esu labai pastabus ir greitai mokausi iš aplinkos, todėl dirbdamas kaip gitaristas ir pritariantysis vokalistas, apie „Eurovizijos“ atrankų virtuvę turėjau tiek informacijos, kad tiesą sakant, ji manęs jau net ir neviliojo“, – savo požiūrį į populiarų konkursą išsako Giedrius ir čia pat priduria: „Jei būčiau norėjęs šlovės – jau seniai būčiau ne kartą pats bandęs dalyvauti „Eurovizijos“ atrankose. Tačiau esu kritiškas ir sau, ir kitiems: ten nėra ko eiti, jei neturi ko parodyti, todėl drąsiai sau sakiau – apsiramink, „Eurovizija“ tiesiog ne tau, nes tu alternatyvus muzikantas“, – šypsosi žinomas vyras.
Atlikėjas nusprendė, kad dabar ir vieta, ir laikas parodyti, kad „Eurovizijoje“ dera net alternatyvūs sprendimai. O juos jis parengęs su savo šeimos muzikos grupe „Hansanova“.
Kas ta „Hansanova“?
Apie tai, kad Kaunas, kuriame gimė ir užaugo Giedrius, viduramžiais buvo Hanzos pirklių tinklo miestas, žino kiekvienas, besidomintis istorija. O kaip gimė pati grupė?
„Kartą nusprendėme pabėgti iš šio laikmečio. Pabūti tuo, kuo galbūt galėjome būti praeituose gyvenimuose, romantiškai pasvajoti – taip susibūrėme į muzikos projektą, laisvu metu nuo roko muzikos grojantį senovinę muziką: tokią, pagal kurią Vakarų Europos vidutinis luomas mėgo linksmintis viduramžiais“, – apie grupės gimimą pasakoja Giedrius.
„Siūliau neišsigąsti žodžio „viduramžiai“, nes mes nesame kokia nors nesipraususi, nuobodžiais dūdmaišiais grojanti ar giesmes giedanti grupė. Viduramžiai mūsų akimis turėjo būti labai spalvingi, įdomūs, paslaptingi laikai. Tam tikra prasme, viskas, kas nebuvo bažnytinė viduramžių muzika, manau, buvo kažkas tarp satyros, romantikos ir laisvo gyvenimo „rokenrolo“, – įsitikinęs grupės „Hansanova“ lyderis.
Drakono metais – daina apie drakoną?
Kokia daina grupė „Hansanova“ bandys užkariauti nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos komisijos bei žiūrovų simpatijas?
„Mūsų daina „Dragons and rainbows“ – miuziklinės simfonijos elementų turinti motyvacinė folk daina, kurioje dainuojama, kaip išlaikyti viltį ir tikėjimą geresniu rytojumi, nepaisant kasdieninių problemų. Žmonės ir tamsiaisiais amžiais tikėjo šviesesniu rytojumi, linkėjo vienas kitam geros kloties ir svajojo apie geresnį gyvenimą, kurio ne visada ir ne visiems pavykdavo sulaukti“, – pagrindinę dainos mintį atskleidžia Giedrius.
Tas, kas buvo aktualu tuomet – aktualu ir dabar – iš tiesų dabartinė žmonių situacija labai panaši, nes dažnai gyvename viltimi. Dainos priedainyje sakoma: „Juk nebandėme skristi drakonais, tai kaip gi pasieksime išsvajotąjį dangų“?
„Perkeltine prasme, norime pasakyti, jog jei norime įgyvendinti svajonę, užteks svajoti. Reikia bandyti tai padaryti, o tada žinosime, ar mes buvome jos verti. Nepalikime palaužtomis svajonėmis žmonių vienų, imkime juos už rankų ir veskimės parodyti jiems po lietaus iš žemės augančių vaivorykščių“, – tekstu iš „eurovizinės“ dainos priedainio Giedrius iliustruoja siunčiamą svarbią žinutę visiems žmonėms.
Į „Euroviziją“ – trumpalaikės šlovės?
„Jei tokie gandai sklandys, labai norėtume juos paneigti, jog esame pradedančioji grupė ir norime ekranų šlovės.
Nors esame šešių žmonių grupė, tačiau į „Eurovizijos“ sceną ateiname sukoncentravę savo rinktines pajėgas kartu su mano žmona Indre, smuikininke Urte ir gitaristu Ugniumi“, – apie pasiruošimą „Eurovizijos“ atrankai pasakoja Giedrius.
O ir daina, su kuria bus šturmuojama „Eurovizija“ – toli gražu ne per dieną sukurta.
„Šis kūrinys buvo kruopščiai išieškotas per daugiau nei pusės metų laikotarpį, o prie jo gimimo prisidėjo išties daug savo sričių profesionalų, todėl nuoširdžiai tikime, kad su šia daina laisvai galėtume reprezentuoti Lietuvą Švedijoje“, – įsitikinęs Giedrius.
Tad kas gi jie, tie pilkieji kardinolai, padėjusieji dainai išvysti dienos šviesą?
„Tai ir dainos prodiuseris, praeityje garsios dainininkės Geltonos buvęs vyras Marius Šliauderis, šiuo metu gyvenantis Ispanijoje, ir orkestratorius, papuošęs mūsų kūrinį simfoniniu orkestro skambesiu – Švedijoje gyvenantis lietuvis Antanas Bukartas. Galutiniu skambesiu pasirūpino Lietuvoje žinomas, ne vieną muzikinę žvaigždę parengęs, muzikos prodiuseris Dalius Pletniovas, atlikęs galutines įrašo korekcijas – masteringą“, – visus, prisidėjusius prie dainos kūrimo, vardina Giedrius.
Na, o vaizdo klipo įgyvendinimą žinomas vyras patikėjo savo geram bičiuliui, muzikantui bei video kūrėjui Voldemarui Petersonui. Beje, vaizdo klipe nusifilmavo visa Giedriaus šeima: ir žmona Indrė, ir jų dukrelė Saulutė.
Giedrius džiaugiasi, kad populiariosios muzikos gerbėjai turės galimybę iš arčiau susipažinti su kitokio stiliaus bei žanro muzika:
„Televizijos žiūrovai išvys itin nuoširdų, šiltą ir tikrą, ilgamečių muzikos profesionalų pasirodymą, o kad palikčiau intrigą, pasakysiu, jog į sceną atsivešime mažai kam matytą muzikos instrumentą“, – intriguoja Giedrius ir kviečia jau dabar įvertinti jų „eurovizinį“ kūrinį.
