Grįžai po 12 metų į Lietuvą ir aktyviai įsiliejai į Lietuvos šou pasaulį, pop muzikos gyvenimą: kokį jį palikai, ir koks jis Tavo akimis dabar?
Labai sunku lyginti tuos du laikotarpius: tuomet buvo viena muzika, dabar kita muzika, bet ką galiu pasakyti, kad dabar, mano manymu, ji žymiai kokybiškesnė – žodžiai pagaliau kažką reiškia, nes tais laikais, kai mes kūrėme pvz. mano dainas, man dažnai sakydavo, kad mano dainų tekstai per daug gilūs ir kad žmonės nesupras, todėl tai buvo taip vadinamas nestandartas ir mano kūrinių radijo stotys apskritai negrodavo. Dabar aš daug girdžiu prasmingos muzikos, atliekamos daugybės atlikėjų ir mane tas nuoširdžiai džiugina.
Kiek įtakos tam, kad nori būti scenoje, turėjo tavo dalyvavimas populiariame muzikiniame TV3 šou „Dangus“?
Įtakos turėjo labai daug: be realybės šou nebūtų nei Nato, nei „1 valandos 25 minutės“. Patekimą į šį realybės šou prilyginčiau tiesioginiam tramplynui į Lietuvos muzikos padangę.
Iki šiol nepaprastai džiaugiuosi, kad teko dalyvauti: sutikau labai daug žmonių, kurie man suteikė ir žinių, ir patirties. Už tai, koks esu ir kur esu muzikoje, turėčiau dar kartą padėkoti „Dangui“.
Kiek naujų dainų, po sugrįžimo į Lietuvą, išleidai į dienos šviesą?
Sugrįžęs nenorėjau kepti dainų kaip bandelių: išleidau vieną dainą „Laimėjom“, kurią man sukūrė Arvydas Martinėnas – Vudis ir po to susikoncentravau į dainą „1 valanda 25 minutės“, nes labai norėjau ją atgaivinti, suteikti kitokį braižą ir skambesį.
Dabar klausytojams pristatai, galima sakyti, savo vizitinę kortelę: kūrinį „1 valanda 25 minutės“. Kaip kilo idėja jį atgaivinti, ir kaip nutiko, kad šalia Tavęs matome „Skamp“ narį Vilių?
Tikra tiesa, ši daina – 100 procentų mano vizitinė kortelė. Labai daug laiko praleidau, siekdamas atkurti dainą, ieškojau, su kuo tai galėčiau padaryti ir vis neradau tinkamo žmogaus: kartą renginyje sutikau Vilių ir pagalvojau, kad tai būtų tinkamiausias žmogus įgyvendinti mano dainos viziją. Pakalbėjome, jis sutiko: įrašėme dainos demo variantą, kuris iš karto man patiko – o galutiniu rezultatu apskritai labai džiaugiuosi.
Viliau, ar išsyk sutikai atlikti šią dainą kartu su Gediminu? Kuo ši daina Tave patraukė?
Dainą su Natu sutikau įrašyti todėl, kad jaučiu jai sentimentus dar nuo tų laikų, kai pirmą kartą ją išgirdau. Išties sunku parašyti nebanalią dainą meilės tema – o ši daina kaip tik ir yra tokia, be banalumo prieskonio. Man asmeniškai visada buvo artima santykių tema ir tai atsispindi daugelyje mano sukurtų dainų, nes kažkada ir pats išgyvenau išsiskyrimą su mergina.
Natai, kaip apskritai ši daina gimė?
Prieš daug daug metų mes su dainų autoriumi Dariumi Zabulėnu važiavome pas jį į namus, ir aš jo paklausiau, kaip vyksta ta dainų kūryba? Jis klustelėjo manęs, apie ką norėčiau sukurti dainą – atsakiau, kad norėčiau kiek liūdnokos dainos apie išsiskyrimą: jis man atsakė, kad pirmiausia reikia pradėti nuo akordų. Sugalvojome akordus.
Tada jis man uždavė klausimą: „Kiek dabar valandų?“ Atsakiau, kad 1 valanda 25 minutės, o jis ir sako: „Tai nuo to ir pradėkim“. Taip po eilutę ir sukūrėme dainą.
Dainą lydi puiki vizualizacija. Kas kūrė vaizdo klipą ir kokie buvo filmavimo užkulisiai?
Mes tikrai turėjom puikų režisierių – Balį Latėną, vaizdo klipo filmavimo ir montažo darbus patikėjome Lukui Pačkauskui, daug kuo pagelbėjo mano žmonos brolis Edvinas.
Daug kartų buvome susitikę, diskutavome: iš pat pradžių galvojome vaizdo klipą filmuoti neįterpiant moteriškos linijos, bet kai darbai jau buvo pabaigti, nusprendėme, kad vis tik trūksta tos moters...
Galvojau, jei jau nepavyks jos rasti, teks ekstra atveju į nuosavą žmoną kreiptis – bet visa laimė, kad ta kita mergina atsirado, nes mano žmona nelabai mėgsta filmuotis. Na, o galutiniu ir dainos, ir vaizdo klipo rezultatu labai džiaugiuosi, tikiuosi, kad ir žmonėms patiks.
