Atlikėjai, kuriems pritarė kone visi koncertų salėje susirinkę žiūrovai, dainavo populiariausius lietuviškus kūrinius, sukurtus per paskutiniuosius šimtą metų – nuo 1920 m. iki šių dienų.
„Bet kokį naują kūrinį ar projekto premjerą galėčiau sulyginti su naujagimio laukimu – ilgai viską planuoji, jaudiniesi, nerimauji, lauki, o premjeros dieną apima ko gero visos pasaulyje egzistuojančios emocijos. Tą vakarą jaučiausi, lyg šis mūsų koncertas žiūrovams būtų tikrai labai reikalingas. Būdami ant scenos jautėme ryšį su jais, matėme, kokiomis blizgančiomis akimis jie į mus žiūrėjo, šypsojosi, dainavo ir plojo. Labai gera, kad šis mūsų vaikas buvo priimtas taip gražiai. O toliau jis tiks augs, taps dar šaunesnis, smagesnis ir įdomesnis“, – įspūdžiais po premjeros dalinasi aktorius Simonas Storpirštis.
Nepaisant to, kad pirminė projekto idėja – kalbėti apie lietuvišką muziką, jos istoriją, reikšmę šalies kultūriniam bei socialiniam gyvenimui, skatinti nepamiršti muzikinio paveldo ir jį perduoti ateities kartoms, šis koncertas dar ir tapo kone smagiausiu lietuviškos muzikos vakarėliu, kurio metu klausytojai sunkiai nusėdėjo ant kėdžių.
„Šis projektas – ko gero linksmiausias mano karjeroje. Koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje buvo beprotiškai juokingas ir smagus, tačiau šalia linksmybių nepamiršome ir vertybių bei istorijos, kurią norėjome papasakoti žiūrovams, – sako atlikėja Liepa Mondeikaitė. – Kiekvienas iš mūsų – aš, Justinas ir Simonas – esame labai skirtingos asmenybės ir scenoje atstovaujame skirtingus vaidmenis, todėl šis koncertas yra toks dinamiškas, įtraukiantis ir smagus, nepaleidžiantis klausytojų dėmesio nuo pradžios iki pat pabaigos.“
Dainininkas Justinas Lapatinskas pripažįsta, jog nors „PROtėviai: muzikos kelionė laiku“ projekte atliekamos dainos vienais ar kitais gyvenimo etapais jau buvo dainuotos, visgi jaudulys, kaip jas priims klausytojai, paskutinėmis akimirkomis apėmęs buvo.
„Vis tik viskas labai paprasta – su tomis dainomis mes augome, tas dainas mes išgyvenome, jos mus lydėjo įvairiausiais gyvenimo laikotarpiais ir yra artimos iki pat širdies gelmių. Net mažas būdamas jau dainuodavau Stasio Povilaičio dainas, kaip dainuodavau – čia jau kitas klausimas. Visgi jausmas jas dainuoti scenoje buvo labai geras, o dar geriau buvo matyti tokias šiltas ir smagias klausytojų emocijas“, – sako dainininkas.
Lietuviškos muzikos istorijos iki metų pabaigos nuskambės ir Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose – vyksiančiuose koncertuose skambės amžinai gyvos Stasio Povilaičio, Vytauto Kernagio, „Hiperbolės“, Vilniaus aidai, „Karališkos erdvės“ ir kitos legendinės lietuviškos dainos. Lapkričio 23 d. Šiaulių kultūros centre, lapkričio 29 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose, Gruodžio 17 d. Klaipėdos koncertų salėje, Gruodžio 31 d. Kauno „Girstučio“ kultūros centre.
