Auditorijos skaičiai nestebinantys populiariosios muzikos scenos, visgi žymi reikšmingą pasiekimą Lietuvos džiazo rinkai. Nuostabu stebėti tokį didelį žiūrovų susidomėjimą unikaliu projektu, vykstančiu už žinomų džiazo festivalių ribų.
Pasirodydamas LRT radijo laidoje „Pakeliui su klasika“ kompozitorius ir Vilniaus JJAZZ ansamblio meno vadovas Jievaras Jasinskis pasidalijo, kad tai, jog ši kompozicija ansambliui buvo finansuota kitos šalies lėšomis, yra puikus pavyzdys, ką galima pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant dviem šalims. Anot kompozitoriaus, vasario mėnesio kūrybinės dirbtuvės nebūtų įvykusios be Lietuvos kultūros tarybos paramos. Danijos grupė matydama lietuvių pastangas, prisiėmė atsakomybę, dirbdama taip pat kruopščiai.
Ansamblio prodiuserė Dorotėja Būdaitė dalijasi mintimis: „Nežinojome, kur veliamės, bet „Kemaca Kinetic“ muzika mums labai patiko, o jų vadovas Lukas Bjornas kažkodėl labai myli Lietuvą. Kartu su džiazo federacija siunčiame jaunus žmones studijuoti į Daniją, į jo organizuojamas studijas, ir visi grįžta laimingi ir įkvėpti. Taigi, šiame projekte pamačiau daug daugiau nei tik naują muziką, nes kalbame ir apie džiazo edukaciją, mainus, idėjas ir dar daugiau“.
Tačiau pagrindinis projekto sėkmės receptas – drąsus požiūris į džiazą. LRT OPUS radijo laidoje „Be problemų“ skambėjusi „Kemaca Kinetic“ daina „Zufunkt“ nebūtų patekusi į eterį, jei ji būtų apsivilkusi tradiciniais džiazo rūbais. Vilnius JJAZZ Ensemble ir Kemaca Kinetic bendradarbiavimas – neatsitiktinis. Abu ansambliai be baimės apima džiazo, roko, elektronikos ir šokių muzikos sintezę, džiugindami tiek džiazo puristus, tiek anksčiau į džiazą nelinkusius klausytojus.
Be to, šis bendradarbiavimas liudija didžiulę kultūrinio bendradarbiavimo svarbą džiazo industrijoje. Tai pabrėžia būtinybę mąstyti plačiau ir ieškoti naujų meninės raiškos būdų. Sujungdamas skirtingus muzikos žanrus, tokius kaip džiazas, rokas, elektronika ir šokių muzika, šis projektas parodo naujovių ir augimo potencialą džiazo industrijoje.
Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, toks bendradarbiavimas gali pakeisti džiazo žanro suvokimo ribas, pritraukti naują auditoriją ir išplėsti žanro pasiekiamumą. Išsivaduodamas iš tradicinių konvencijų, džiazas gali vystytis ir prisitaikyti prie kintančios kultūros dinamikos, užtikrindamas savo aktualumą ir gyvybingumą ateities kartoms.
Atsižvelgiant į tai, menininkams, muzikantams ir industrijos profesionalams labai svarbu visada ieškoti naujų kultūrinio bendradarbiavimo galimybių. Tai darydami jie gali atverti kelią naujoms perspektyvoms ir novatoriškiems kūriniams. Toks mąstymas užtikrina gyvybingą ir klestinčią džiazo industriją, kuri ir toliau žavi ir įkvepia publiką.
