Šios viešnagės proga, visame pasaulyje žinoma kompozitorė, dirigentė ir pianistė, Kauno publiką ketina nudžiuginti ypatingu koncertu – sekmadienio popietę kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru bei muzikologu Viktoru Gerulaičiu, L.Auerbach klausytojus pakvies pažinti klasikinės muzikos grožį bei įvairovę koncerte „Vasarvidžio nakties sapnas“. Kompozitorė šiam koncertui parinko ypatingą programą, kuri klausytojus supažindins su skirtingais kompozitoriais, laikotarpiais ir žanrais.
Koncerto programoje skambės F.Mendelsono simfoninė siuita „Vasarvidžio nakties sapnas“, kurią jis parašė pagal Šekspyro komediją būdamas vos 17 metų amžiaus. Šekspyro kūrinys sužavėjo jauną kompozitorių savo pasakiška fantastika, o to meto publika negalėjo atsigerėti jauno kompozitoriaus muzikos naujumu ir orkestrinių spalvų blizgesiu.
Šių dienų klausytojams šis kūrinys geriausiai pažįstamas iš siuitos antroje dalyje skambančio „Vestuvinio maršo“. Simfoninė siuita „Vasarvidžio nakties sapnas“– tai nuostabi įžanga į Mendelsono muziką ir puikus būdas pasinerti į klasikinės muzikos pasaulį.
Kitas kūrinys, kurį koncerto programai parinko L.Auerbach – tai norvegų kompozitoriaus Edvardo Grygo siuita „Peras Giuntas“. 1874 m. E.Grygas gavo rašytojo Henriko Ibseno laišką su pasiūlymu parašyti muziką dramai „Peras Giuntas“, kompozitorius mielai sutiko ir su įkarščiu ėmėsi darbo. E.Grygo sukurta muzika puikiai atspindėjo dramatiškus ir vaizdingus istorijos elementus bei sulaukė didžiulės sėkmės – šiandien E.Grygo sukurta muzika yra populiaresnė už pačią H.Ibseno dramą.
Siuita „Peras Giuntas“ atskleidžia E.Grygo talentą melodijai, gebėjimą sužadinti įvairias nuotaikas bei subtilų norvegų folkloro elementų panaudojimą savo kompozicijose. Tai ryški ir jausminga muzikinė kelionė, kuri klausytojams atgaivina spektaklio veikėjus ir scenas. Šis kūrinys – tai puikus būdas atrasti klasikinės muzikos išraiškingą galią ir patirti turtingą pasakojimą, kurį ji gali perteikti.
Trečiasis programos kūrinys bus naujas atradimas daugeliui klausytojų. Alfredo Schnittke „Klounai ir vaikai“ yra žaismingas ir įnoringas kūrinys, atspindintis kompozitoriaus pomėgį tyrinėti skirtingus muzikos stilius ir žanrus. Siuitą sudaro septynios dalys, kurių kiekviena turi savitą charakterį ir atmosferą, o taip pat įtaigius pavadinimus, kurie rodo jų išraiškingas savybes, pavyzdžiui, „Maršas“, „Choralas“, „Polka“, „Valsas“ ir „Pantomima“.
Muzikoje dera neoklasicizmo, liaudies muzikos ir avangardo technikos elementai. Kompozitorius naudoja įvairius ritmus, spalvingas orkestruotes ir netikėtus harmoninius posūkius sukurdamas muzikinio humoro bei išdaigos jausmą. „Klaunai ir vaikai“ yra puikus A.Schnittke kompozicinio stiliaus pavyzdys, pasižymintis gebėjimu sugretinti kontrastingus elementus ir sukurti muzikinio koliažo pojūtį. Tai kūrinys, galintis ir pralinksminti, ir mesti iššūkį klausytojui, šiuolaikinėje klasikinėje muzikoje demonstruojantis išskirtinį A.Schnittke stilių.
Koncerto programą vainikuos M.Ravelio „Boléro“ – žavus ir ikoniškas klasikinės muzikos kūrinys, galintis sužavėti tiek pradedančiuosius, tiek patyrusius klausytojus. „Boléro“ – unikali ir jausminga kompozicija, tapusi vienu populiariausių Ravelio kūrinių.
Dėl pasikartojančios struktūros ir intensyvaus ritmo tai įtraukianti ir įsimintina klausymosi patirtis. Visa kompozicija sukasi apie vieną melodinę temą, kuri kartojasi ir varijuoja visame kūrinyje. „Boléro“ klausymas gali būti jaudinanti ir įtraukianti kelionė į Ravelio muzikinį pasaulį, siūlanti kitokį požiūrį į klasikinę muziką ir jos gebėjimą sukurti įtampą ir dramą per pasikartojančius motyvus.
Šio koncerto programa patiks tiek prisiekusiems klasikos gerbėjams, tiek bandantiems atrasti šios muzikos grožį, o nepasiklysti klasikinės muzikos pažinimo labirintuose klausytojams padės muzikologas Viktoras Gerulaitis, kuris tarsi magas geba prikaustyti ir pakerėti bet kokio amžiaus publiką!
