Kodėl linksma daina aplaistyta ašaromis, kodėl Edgarą Lubį jis vadina vyresniuoju broliu ir kodėl vaizdo klipo filmavimo metu Widoo krėtė šaltis? – kalbamės su pačiu atlikėju.
– Ketvirtą autorinę dainą „Mūsų dangus“ tau sukūrė „Žemaitukas“ Linas Vaitkevičius, šią – jubiliejinę – penktąją – žymus atlikėjas ir kompozitorius Edgaras Lubys. Kodėl pasirinkai jį būsimo kūrinio autoriumi?
– Labai geras klausimas, atspindintis, mano, kaip atlikėjo, gyvenimą. Muzikoje dar ieškau savęs, savo stilistikos, todėl nusitaikiau į du puikius dainų kūrėjus, kurių kuriama muzika man patinka. Su Linu sukūrėm labai gerą darbą – „Mūsų dangus“: iki šiol tai viena mano ir mano gerbėjų mylimiausių dainų.
Muzikos kūrimas, o vėliau ir vokalo įrašai, ėjo sklandžiai – buvo išties lengva. Dirbant su Edgaru, to lengvumo nebeliko: ne todėl, kad dirbti su juo buvo sunku: tiesiog, matydamas, mano, kaip atlikėjo, galimybes, reikalavo kur kas daugiau nei tuo metu pats galėjau iš savęs pareikalauti.
Supratau viena: jei išties noriu tapti A lygio atlikėju, turiu pagauti ne tik sėkmės paukštę, bet ir pats labai daug mokytis. Užsispyriau ir nuosekliai mokausi vokalo, studijuoju įvairiausias praktikas, ieškau savo vokalo spalvų. Jei reikia moralinio palaikymo ar patarimų, kreipiuosi į Edgarą ir žinau, kad visuomet būsiu išklausytas ir sulauksiu vertingų patarimų. Edgaras tapo kone mano vyresniuoju broliu ir jam už tai esu nuoširdžiai dėkingas.
– Iš pirmo karto naujausios dainos įrašyti nepavyko. Kodėl?
– Tikra tiesa, nepavyko: buvo ir ašarų po pirmų bandymų. Išties, buvau taip nusivylęs, kad gvildenau mintį mesti muziką. O viskas įvyko dėl paprastos priežasties: po „Mūsų dangus“ debiuto buvau tokiame pakylėjime, kad maniau, jog jau viską moku ir viską galiu. Bet, pasirodo, realybė buvo visai kitokia... Įrašai nepavyko, nes iš tiesų nemokėjau valdyti savo vokalo, nebuvau įvaldęs kvėpavimo praktikų, ir, atrodė, kad jau nieko nebemoku ir nebežinau.
Tuomet kreipiausi pagalbos į Donatą Virbilaitę, kuri skyrė man laiko ir davė neįkainojamų žinių. Nuvažiavęs po vokalo pamokų, dainą įrašiau iš pirmo karto! Edgaras labai apsidžiaugė, nes pamatė ir įvertino mano pastangas.
– Daina apie vasarą. Kuo šis kūrinys tau pačiam artimas? Kam jį skiri?
– Man apskritai vasara yra gražus metų laikas, todėl ir daina tokia, tarsi kviečianti vasarą, nes ji visuomet vėluoja (juokiasi). Galbūt kažkas dainoje ras ne tik patį žodį „vasara“, galbūt tai asocijuosis su meile ar mergina, kuriai puoselėjami gražūs jausmai. Na, o jei paprastai pažiūrėjus, dainos skirti niekam nereikia: kas ją pajus, patys supras, kad tai jiems!
– Dainos „Mūsų dangus“ vaizdo klipas filmuotas Danijoje. O kur vyko šios dainos vaizdo klipo filmavimo darbai? Kieno idėja, kas jo autorius?
– „Mūsų dangus“ vaizdo klipą filmavau prie savo namų, Kopenhagoje. Šios dainos vizualiniam įgyvendinimui taip pat pats ieškojau vietų ir pėsčias nuėjau net 13 km! Bet buvo verta! Taigi, kaip jau supratote, veiksmas taip pat vyko Danijoje. Idėjos autorius esu aš pats: net keletą dienų rašiau scenarijų, galvojau apie dainos vizualinį įgyvendinimą, o galiausiai viskas įvyko spontaniškai.
– Kaip vyko filmavimai? Gal kažkas jų metu nutiko kurioziško, kad teko suktis iš situacijos?
– Kurioziška jau tai, kad mes bandėme perteikti vasarą pavasario metu. Nemeluosiu, buvo šalta, o kur dar vėjas! Įsėdus į automobilį net krėtė šaltis, kurį sunkiai pavyko suvaldyti. Bet viskas pavyko: nesusirgome, gal dėl to, kad surinkau komandą, kuri buvo nusiteikusi puikiai ir ryžtingai.
Filmavimo metu daug juokėmės, todėl šaltis nukeliavo į antrą planą, o pirmame tiesiog buvo gera nuotaika ir muzika, dėl kurios ir sukasi pasaulis! Esu be galo dėkingas operatoriui ir montažo režisieriui Mantui Bijeikiui (Manti Media), plaukų stilistei Lilei Kapitanovienei, su kuria taip susibičiuliavome, kad ji tapo tikrų tikriausia drauge – kaip kitaip įvardinsi žmogų, filmavimui patikėjusį savo kabrioletą, taip pat ačiū Živilei Kaubrienei ir visai jos šeimai, dalyvavusiai vaizdo klipo filmavime: tai žmonės, kurių humoro jausmas nepaprastai panašus į mano, todėl nei už kadro, nei kadre liūdna nebuvo.
