Šiandien dvi jo Tesla ritės groja žaibais Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje, o jas savo muziką papildo atlikėjas, prodiuseris Leonas Somovas, kuriantis naują programą – „Metamorfozę“. N. Teslos idėjos ir išradimas skatina virsmą ir paties atlikėjo kūryboje. Kaip ir elektros vizionierius, elektroninės muzikos kūrėjas panaudoja naujas technologijas dar negirdėtiems garsams išgauti.
Balandžio 21 d. Energetikos ir technikos muziejuje, Virsmo salėje, Lietuvos energetikų dienos proga rengiamas išskirtinis Leono Somovo gyvos muzikos pasirodymas „Metamorfozė“.
– Koncertai Tesla ritėmis yra riboto laiko, nes ritės, kaip ir kiti elektros prietaisai, gali perkaisti nuo intensyvaus veikimo. Kada Tesla ritė artėja prie išsikrovimo, ribos, atlikėjas nežino. Vadinasi, koncertas – unikalus ne tik klausytojui, bet ir pačiam atlikėjui? – kalbėjomės su L. Somovu.
– Gyvenime ir kūryboje ribos lavina mūsų kūrybingumą bei fantaziją. Ruošdamas kūrinių aranžuotes atsižvelgiu, kad Tesla ritės negali būti nuolat įjungtos. Be to, garsas galingas – jei vien žaibuočiau, būtų nebejauku. Jas naudosiu kaip ypatingus akcentus, netikėtais momentais.
Adrenaliną ir jaudulį skatina tai, kad koncerte – mano nauja programa. Esu dėkingas muziejui – jei ne šis pasirodymas, nežinau, kada būčiau kūrinius pristatęs klausytojams. Kai kuriuos jų pradėjau kurti jau seniai, o šia proga galutinai užbaigiau. Galiausiai, einant muzikiniu keliu, mane visuomet traukė techninė kūrybos pusė. Tai, ką šiandien darome su N. Teslos išradimu – muzikos, technologijų, gamtos susijungimas – virsta nauju mano kūrybos etapu.
– Ar dažnai (ypač dirbant muzikos srityje) tenka išgirsti apie naują instrumentą?
– Apie Tesla rites ir jų galimybes žinojau anksčiau, tačiau nebuvau prisiartinęs. Viena paskaityti internete, kas kita – išbandyti savo rankomis. Nors daug kas pasaulyje jau yra išrasta ar padaryta, bet visi šiuos instrumentus panaudojame skirtingai, pagal savo būdą ir pajautimą.
– Pamačius žaibus pirma kilusi mintis koncertui buvo „Metamorfozė“. Kaip kilo gamtos-mokslo-muzikos sintezės idėja?
– Gamta įkvėpė ne vieną kūrėją, ir Antonio Gaudi Sagrada Familia statė inspiruotas gamtos. Grodamas žaibais atrandu dar vieną saviraiškos būdą. Tikiu, kad ateityje šis koncertas išaugs į naują programą – jau keliu sau naujus tikslus. Skirtingi reiškiniai, susijungiantys ir gimstantys į ką nors visiškai naujo – gal pasakysiu banaliai, bet ši metamorfozė mane labai inspiravo.
– Ko dar pasisemi iš gamtos? Kaip tai vėliau pasitarnauja darbe?
– Pastaruoju metu vaikščiodamas diktofonu įsirašydavau gamtos garsų – pavyzdžiui, ritmišką medžio braškėjimą. Garsų paieškos ir buvimas gamtoje suteikia kūrybinio potencialo. Man patinka iš originalaus šaltinio, technologijų, mašinų pagalba sukurti savo originalų garsą. Garsų pasaulyje daug, vėlgi, naujų neišrasiu. Bet įdomu, smagu ir unikalu dirbti, kai šiuos garsus sukuriu pats.
– Nauji kūriniai – kokie jie?
– Nauji kūriniai susikaupė – kartais koncertui sukurdavau naują interliudą. Arba festivaliui sukurdavau garso takelį, bet jis nuskambėdavo tik viename renginyje ir plačiau klausytojų nepasiekdavo. O kartais kurdavau be jokio tikslo ir išsaugodavau, vėliau vėl ištraukdavau į dienos šviesą. N. Teslos mintys man padėjo atrasti savo tikslą.
– Paskutinįkart Energetikos ir technikos muziejuje koncertavai su kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu parašęs cinematoriją „Cali-Gari“ pagal nebylaus kino siaubo filmą „Daktaro Kaligario kabinetas“. Visuomet domina eksperimentai ir netikėtos bendradarbystės?
– Kai skirtingų stilių ir požiūrių žmonės savo matymą sujungia bendram projektui, man tai – labai žavu. A. Martinaičio ir mano muzika buvo kontrastinga kaip diena ir naktis. Kiekvienas matome ir jaučiame skirtingai, šios skirtybės gražios.
Vieną dieną atėjau į muziejų pasibandyti žaibų – smalsu. Ir kokie jie galingi. Įprastai muzikoje daugiausia dėmesio skiriame vokalo partijai. Šiuo atveju žaibai atlieka pagrindinį vaidmenį.
N. Tesla buvo išprotėjęs inovatorius. Dėl to jį, jo gyvenimo istoriją prisimename net ir po daugelio metų. Jei jis būtų buvęs tipinis žmogus, ar šiandien Vilniuje, Lietuvoje turėtume tokią ekspoziciją, kurioje patys kurtume išprotėjusius dalykus? Normalu yra nuobodu, normalu neįkvepia ir nepalieka nieko po savęs. Išprotėję, drąsūs dalykai turi išliekamąją vertą, apie kuriuos dar ilgai kalbame ir rašome knygose.
