– Kaip vertini M.A.M.A. 2022 pelnytą apdovanojimą? Ar tikėjaisi? Ar tai buvo visiškai netikta?
– Džiaugiuosi šiuo apdovanojimu, labai smagu, kad buvau įvertinta man artimame alternatyvos žanre. Praeitas metais išleistas „Laumžirgių“ albumas – mūsų su muzikantais bendro kūrybinio proceso pirmasis rezultatas, todėl ypatingai malonu, kad jis iš dalies tapo apdovanojimo priežastimi. Esame dėkingi! Tiesą sakant, kažkiek tikėjausi – bent jau tikrai norėjosi gauti šį apdovanojimą, nes praėję mano metai buvo tikrai pilni naujos kūrybos.
– Ką tau reiškia tokie apdovanojimai?
– Man tai, visų pirma, visos mano komandos darbo įvertinimas, pažymėjimas. Tai tarsi tokia ilgo kūrybinio proceso kulminacija ar išrišimas. Taip pat ir paskatinimas judėti į priekį. Tai dabar ir darome – dirbame studijoje ties naujo singlo įrašu, kurį planuojame išleisti pavasarį, ruošiame leidybai vinilinę „Laumžirgių“ plokštelę, ji pasirodys jau visai netrukus. Planuojame ir vasaros koncertus, kurių pati jau labai pasiilgau.
– Praėję metai buvo išties produktyvūs ir nebuvo įmanoma nepastebėti tavo veiklos. Kodėl būtent šie metai? Kaip manai, kodėl visa tai susidėjo?
– Nežinau kodėl būtent šie metai, tikriausiai tiesiog atėjo laikas, susidėjo aplinkybės – susikaupė naujų idėjų ir dainų, su muzikantais radome tinkamą muzikinės išraiškos būdą, įsibėgėjo darbas studijoje – norėjosi tuo dalintis. Įdomu buvo išbandyti ir naujus dalykus, kaip kad video klipų kūrimas, pučiamųjų kvinteto panaudojimas mano muzikoje, didesnio koncerto organizavimas. Prie pirmų bandymų, norisi paminėti ir praeitą vasarą pradėtą mano darbą LRT OPUS radijuje, savaitinėje – muzikinėje laidoje „Aukso pjūvis“. Kiekvieną savaitę, jai besiruošdama, perklausau tikrai nemažai muzikos, todėl ir pačios kūrybinių minčių atsiranda vis daugiau.
– Alina, netrukus pavasaris, kaip žadi jį pasitikti? Ar tai tavo mėgiamas metų laikas?
– Labai laukiu šviesos ir šilumos atėjimo, tai man vienas gražiausių metų laikotarpių. Šį pavasarį pasitiksiu dvejais koncertais su violončelininku Tomu Ramančiūnu – kovo 18 d.grosime Vilniuje Šv. Kotrynos bažnyčioje, kuri pati savaime yra stebuklinga erdvė, o kovo 31 d. Kaune, kultūros centre. Tikiu, kad šie pasirodymai puikiai tiks bundančiai gamtai pasveikinti.
– Kokie bus šie būsimi koncertai? Ko gali tikėtis klausytojai?
– Artimiausiuse koncertuose pasirodysiu kartu su violončelininku Tomu Ramančiūnu, todėl galiu pažadėti kamerinę ir jautrią atmosferą. Tomo valdoma violončelė turi magišką, gyvą ir paslaptingą balsą, kuris labai natūraliai įsipina į mano dainas, suteikia naujų jausmingų atspalvių. Grosiu įvairiausius savo kūrinius – nuo senesnių, aranžuotų naujai iki naujausių, taip pat kiek kitaip interpretuotų. Mūsų su Tomu muzikinė programa yra kamerinė ir minimalistinė, joje nėra kažkokių ypatingų triukų elementų, bet daug jautrumo kiekvienam garsui, žodžiui, melodijos linkiui. Tuo ir norėčiau nustebinti, jeigu reikia stebinti.
– Sakyk, kokius burtus leidi nuo scenos, kad koncertai tampa tokie kupini paslapties ir ypatingos auros?
– Spėju, kad tai muzikos kerai. O jei rimtai, tai nežinau iš kur visa tai ateina.
Aliną Orlova klausytojai galės išgirsti jau vasario 25 d. Knygų mugėje, Muzikos salėje, kovo 18 d. Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, o kovo 31 d. Kauno kultūros centre. Bilietus į koncertus platina Kakava.lt.
