Populiariausi atlikėjai linksmino šventės svečius. Prieš tai jie susipažino su alaus darymo plonybėmis, naujomis receptūromis, dalyvavo degustacijose, daug sužinojo apie legendinės daryklos paslaptis, paragavo gardžiausių gatvės maisto patiekalų, gaivinosi prie jų derančiais gėrimais.
Lietus svečių neišgąsdino
Tūkstančiai žinios apie Aludarių dienos festivalį pažvalintų uostamiesčio gyventojų ir miesto svečių jau nuo vidurdienio rinkosi „Švyturys Brewery“ darykloje ir aplinkinėse gatvelėse, kur puikavosi išvis trys scenos. Prie vartų kiekvienas svečias, paženklintas festivalio apyranke, dar gavo ir dovaną - seniausios Lietuvoje alaus daryklos firminius marškinėlius.
Tokiems festivaliams „Švyturys Brewery“ rengiasi ištisus metus. Aludariai iš šį kartą pasistengė, kad svečiams koncertuotų populiariausi muzikantai ir dainininkai, netrūktų gardžiausių patiekalų ir gėrimų.
Šventę pradėjo elektroninės muzikos didžėjus Tomas Boo, užleidęs vietą „Kaštonui“, humoristai Emiliui Jokūbui, Domui Raibiui. Festivalio atmosferą kaitino Monique, „Golden Parazyth“, „BA.“, „Solo Ansamblis“, „Kedrostubùras“, „Šventinis bankuchenas“, Lukas Pilkauskas, Rūta Mur, „Shishi“, „Palmės žiedas“, net iš Danijos atvykusi grupė „First Hate“.
Ant scenų kopė publikos aplodismentų bei juoko sulaukę sarkastiškieji stand-up humoristai Dominykas Klajumas su Paul de Miko. Sutemus, kai įsižiebė žvaigždės, šokių muzikos ritmu vėl kvietė trypti Tomas Boo, taip pat „Black Feeling“, Indré, Samanta ir „Pinigai“.
Dangų aptraukę debesys, trumpam pliūptelėjęs vasariškas lietus publikos neišvaikė, nuotaikos nesugadino. Juolab, kad organizatoriai buvo pasirengę gamtos išdaigoms – kiekvienas festivalio dalyvis pri vartų galėjo gauti vienkartinį apsiaustą.
Pagarba aludarystės menui
Vienos dienos festivalyje liejosi ne tik muzikos, bet ir skonių lavina. Alaus daryklos teritorijoje išsidėstė daugiau kaip gardaus gatvės maisto vagonėlių, užkandžius prie gėrimų derino ir paties „Švyturys BHouse“ gastrobaro virtuvės šefai.
Prie vasariškų poilsio erdvių laukė įvairių rūšių alaus degustacijų. Alaus mėgėjai būriavosi prie palapinių, kuriose buvo galima paragauti ne tik lietuviškų eksperimentų, bet ir užsienio alaus daryklų kūrinių.
„Tai didžiausia šventė mums, aludariams, norime ja dalintis su visais, kuriems patinka gera muzika, išskirtinis maistas. Sulaukti gerų atsiliepimų – mums yra didžiausias įvertinimas ir paskatinimas“, – kalbėjo įmonės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.
Tarpautinė aludarių diena reikšminga gurmanams, kurie domisi alaus kultūra, išbando naujus skonius ir juos derina prie maisto. Gidai pasakojo, kaip vos keturi ingredientai virsta populiariausiu pasaulyje alkoholiniu gėrimu, supažindino jo gamybos istorija, naujausiomis gamybos technologijomis.
Šis festivalis, nors ir trunka vieną dieną, pasak R.Viršilo, visapusiškai pagerbia aludarystės amatą: „Mes tuo didžiuojamės, juk aludaris – tai sena, garbinga, daug patirties, žinių, kūrybos reikalaujanti profesija“.
Smalsuoliai nepraleido progos žvilgtelėti į „Švyturio Brewery“ užkulisius - po stiklinėmis gastrobaro grindimis jie galėjo pamatyti senoviškai, medinese statinės brandinamo alaus gamybos techologiją.
Arenose – veiksmas iki sutemų
„Švyturio Brewery“ aludaris Mažvydas Matukas prisipažino, jog darykla, kasmet organizuodama tokias šventes, stengiasi pranokti pati save, pradžiuginti ištikimiausius festivalio gerbėjus. Tarp jų yra tokių, kurie juose lankosi jau daug metų, ir tokių atvyksta čionai iš kitų Lietuvos regionų pirmą sykį.
„Stengiamės maksimaliai įgyvendindami savo vizijas sukurti nuotaikingą vasaros atmosferą visiems. Nors susitinkame čia jau devintąjį kartą, ir ateityje lankytojus stebinsime naujais skoniais, dar neatrastais alaus ir užkandžių deriniais“, – nenuleisti kartelės žada eksperimentinių alaus dirbtuvių „Raudonos plytos“ sumanytojas ir kūrėjas M.Matukas.
Vakarėjant prie „Švyturio Brewery“ gastrobaro pastato su apžvalgos bokštu, šalia kurio buvo įsikūrusi pagrindinė, daugiausiai žmonių sutraukusi festivalio scena, nebuvo kur ir obuoliui nukristi – nuo muzikos įkaitę melomanai audringai sveikino pamėgtus atlikėjus, po kiekvieno koncerto reikalavo bisų.
Nepatekę į aptvertą festivalio arenų teritoriją arba norėję ramiau klausytis šiuolaikinės muzikos ir dainų klaipėdiečiai aplipo šalia esančio Jono kalnelio pylimus - viską girdėjo iš tolo.
Už tvarką atsakingi apsaugininkai per festivalį darbo beveik neturėjo – Tarptautinės aludarių šventės svečiai linksminosi kultūringai, jokių incidentų prie vartų, arenų ir kitose erdvėse nepasitaikė.
