Virgio Stakėno vasaros planuose – rugpjūtį Anykščiuose vyksiantis penkioliktasis kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“. Į festivalio sceną V.Stakėnas kops antrą kartą: „Kvietimą dainuoti „Purpuriniame vakare“ gavau prieš dvejus metus“, – pasakoja ir žada savo kūrybos gerbėjams Anykščiuose padovanoti naujausią, vos prieš mėnesį sukurtą dainą. „Ji iškart užkariavo mano širdį“, – prisipažįsta.
Be kūrybos V.Stakėnas, sako, neišgyventų nė dienos.
„Žinote, ką veikiau vakar? Ne, ne, negulėjau prie ežero ar šezlonge savo namų sode, bėgiojau po elektronikos parduotuves Šiauliuose ir ieškojau specialių laidų bei adapterių, kad galėčiau įgyvendinti savo sumanymą – vis tobulinu savo gitaros skambesį. Turiu ypatingą, vardinę „Gibson“ įmonės gitarą, jų pasaulyje yra sukurta vos 100 vienetų, viena priklauso man. Ši gitara – tarsi mersedesas gitarų pasaulyje, tad ir noriu, kad jos skambesys atitiktų klasę, – atsargiai ir atsakingai prie jos tvirtinu įvairius garso nuėmiklius. „Purpuriniame vakare“ noriu debiutuoti su dar vienu, kuris sustiprina dvi storąsias stygas“, – apie savo kūrybos niuansus pasakoja muzikantas.
Virgis įsitikinęs: klausytojus pasiekęs aukštesnės kokybės garsas glosto ir atlikėjo širdį.
„Per daugybę metų scenoje išsiugdai savikritiką, tampi teisėju sau“, – sako Lietuvos kantri tėvu dažnai pavadinamas V.Stakėnas. Dėl šio vardo, sako, tik pradžioje kiek pykęs.
„Nieko aš po ta šiaudine skrybėle neslepiu, o ir apskritai mano skrybėlės kraštai išsilyginę“, – juokiasi ir priduria, kad šiais laikais skrybėles dažniau keičia beisbolo kepuraitės. Dabartinei kantri muzikos kartai skrybėlė scenoje nieko nebereiškia – kantri muzika, kaip ir visi kiti muzikos stiliai, asimiliuojasi, ieško naujų spalvų, formų ir skambesio.
Štai kodėl Virgis sutiko priimti Lietuvoje žinomo reperio Keano Blunto pasiūlymą kartu sukurti dainos „Nepripratau“ remiksą.
„Istorija gana smagi, – prisimena atlikėjas. – Internete pamačiau ambicingą vieno jaunuolio pareiškimą – jei jis surinks 500 savo naujos dainos patiktukų, padarys projektą su Virgiu Stakėnu. Nei aš to vaikino žinau, nei jis su manimi kalbėjosi! Parodžiau jo dainą Amerikoje gyvenančiam savo muzikos prodiuseriui. Tas sako: „Darom!“ Pasitikiu juo – jis puikiai išmano ir Amerikos, ir pasaulio, ir Lietuvos muzikos rinką. Kartu nusprendėme – užbėgsime Keanui už akių ir patys pakviesime jį kartu pamuzikuoti. Paskui atsirado perkūrinys – iš mano kūrinio liko pusė teksto, orkestruotė visai kitokia. Vieno ūkininko sodyboje nufilmavome klipą ir štai, prašom, daugybė peržiūrų internete.“
Klysta tie, kuriems gali pasirodyti, kad ieškodamas naujų muzikos formų Virgis užmiršo bardų kūrybą.
„Aš į tradicinę bardų muziką atnešiau gal daugiau įvairovės, – jis sako, – bet mes kalbame apie mano kartą. Šių dienų bardai ieško naujo skambesio, nors tai, kas svarbiausia, bardų muzikos tekstų prasmė ir gylis, išlieka. Džiaugiuosi, kad jauni muzikantai negraibo iš interneto to, kas jau sukurta, o kuria patys. Kūryba yra svarbus mūsų gyvenimo variklis, o bardų dainų tekstai – stiprus ginklas, saugantis mūsų gimtąją kalbą.“
Pasaulines muzikos naujienas Virgiui dažniausiai referuoja JAV gyvenantis jo sūnėnas 1ggy – Ignas Marcinkevičius.
„Jis – mano akys ir ausys užsienio ir Lietuvos muzikos pasaulyje. Ignas man padėjo atrasti jaunimo muziką, jis tapo ir mano albumo „sTAKENas“ prodiuseriu ir aranžuočių autoriumi. Albume skamba folktronika – elektronine muzika pagardintos baladės“, – pasakoja dainininkas.
Savo žinomiausias balades Virgis žada sudėti ir į knygą, kurios tekstai jau sugulę kompiuteryje.
„Knyga – mano pastarųjų dvejų metų ir ypač šios vasaros darbas, didžiulis darbas, viso mano gyvenimo ataskaita“, – sako dainininkas ir išduoda, kad knygos formatas bus netikėtas – su baladžių tekstais, jų legendomis – gyvenimo istorijomis, akordais, specialiai knygai įrašyta muzika kiekvienai baladei sukurtais steampunk stiliaus piešiniais.
Kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose – rugpjūčio 18–20 dienomis.
