Toks koncertinio turo pavadinimas sugalvotas ne veltui. Dainininkas, kurio tikrasis vardas yra Vincentas Damonas Furnieris, gimė Detroite. Jungtinių Valstijų automobilių sostine neretai pavadinamas miestas muzikantui nuo mažens įskiepijo meilę mašinoms. Šiuo metu vokalistas yra sukaupęs nemažą senų sportinių automobilių kolekciją.
Dėl sveikatos bėdų – dažnų astmos priepuolių – V.D.Furnierio šeimai anksti teko persikelti į kur kas šiltesniu klimatu lepinantį Finikso miestą. Būtent ten ir prasidėjo būsimosios roko žvaigždės karjera.
Drauge su mokyklos bičiuliais jis įkūrė grupę, kuri keletą kartų keitė savo pavadinimą ir galiausiai tapo „Alice Cooper“. Norėdami išsiskirti muzikantai ėmė rengti provokuojančius, tada paplitusioms hipiškoms taikos idėjomis prieštaraujančius „kruvinus“ pasirodymus.
Vėliau tokiu pat vardu solinę karjerą pradėjęs atlikėjas kartelės nuleisti nė neketino, jo koncertų scenografija ir toliau priminė siaubo filmus. Šou, kuriuose buvo matomos ir kartuvės, ir giljotina tapo vizitine Alice Cooper kortele. Šiandien jis yra žinomas kaip šokiruojančio roko krikštatėvis, 2003-aisiais Holivudo šlovės alėjoje jam buvo atidengta žvaigždė.
Tiesa, muzikanto asmeninio gyvenimo statistika, ko gero, pralenkia jo stulbinančius pasiekimus ant scenos. Jau daugiau nei 45-erius metus vyras yra vedęs šokėją ir choreografę Sheryl Goddard (66 m.), su kuria susipažino darbo metu. Sutuoktiniai turi tris atžalas: dukteris dainininkę Calico (41 m.) ir Sonorą (30 m.) bei sūnų Dashą (36 m.).
Prisimindamas jųdviejų pažintį Alice Cooper yra sakęs, jog nuo pat pradžių jiedu galėjo kalbėtis valandų valandas. Vincentą Damoną ir Sheryl iš tiesų vienijo daug panašumų – jie abu yra pastorių vaikai.
Be to, jau kone 40 metų muzikantas nevartoja alkoholio ir narkotikų – būtent pastarosios priklausomybės jo ir žmonos santykius buvo pastačiusios ant svarstyklių.
Dabar vyras save vadina krikščioniu. Ir nors ant scenos yra matomas visiškai kitoks jo veidas, dvi V.D.Furnierio pusės viena su kita nekonkuruoja.
– Vyrauja keletas jūsų slapyvardžio atsiradimo istorijų. Dokumentiniame filme „Super Duper Alice Cooper“ teigiama, jog dar jaunystėje, su grupės nariais žaisdami „Ouija“ burimo lenta uždavėtė klausimą, kuo buvote praėjusiame gyvenime. Burtai parodė, jog neva XIII amžiuje Jungtinėje Karalystėje gyvenote kaip ragana Alice Cooper, kuri savo dienas baigė degdama ant laužo. Kaip buvo iš tiesų?
– Ne, tai netiesa. (Šypsosi.) Ši istorija – viena iš rokenrolo legendų. Ji niekaip nesusijusi su Alice Cooper vardu.
Toks pseudonimas gimė galvojant apie grupę – buvome labai teatrališki, tikri rokenrolo piktadariai. Norėjome pavadinimo, kuris visiškai to neatspindėtų, būtų priešingybė.
Sugalvojome vardą, kuris yra labai švelnus, primenantis mažą mielą seną moterėlę. Tai – tas pats, kaip vadinti save gražiais vardais. Pastarieji reiškia viską, ką tik nori, bet tik nieko gražaus.
– Kone nuo pat muzikinio kelio pradžios esate žinomas dėl šokiruojančių pasirodymų. Kaip į juos reagavo, o gal – iki šiol reaguoja tėvai, artimieji?
– Manau, jog dabar mano šou yra mažiau šokiruojantis nei karjeros pradžioje. Seniau buvo lengviau šokiruoti auditoriją – tada dar niekas nebuvo daręs to, ką išdarinėjome mes. Tuomet niekas ant scenos nesivilko tramdomųjų marškinių, nesinešė gyvačių. Visiems tai buvo itin neįprasta patirtis.
Vis dėlto, mano tėvai, šeima pažinojo mane, žinojo mano humoro jausmą. Apskritai mano pasirodymuose yra daug humoro elementų. Užtruko, kol auditorija suprato, kad mano šou yra ne tik baisūs, bet ir juokingi.
Pirmadienio šou pasirodysiu su kone geriausia grupe, kokia tik yra tekę dirbti. Pasirodys gitaristė Nita Strauss (35 m.) – tokių gabių gitaristų gimsta tik kartą per dešimtmetį, nepakartojamas bus ir būgnininkas. Ši grupė nužudys auditoriją! Viską vainikuos teatriniai elementai.
– Koncertuojate daugiau nei 50 metų. Per šį laikotarpį gyvenime atsisakėte tam tikrų dalykų: nustojote vartoti alkoholį, narkotikus. Vis dėlto, panašu, kad niekada neplanavote išsižadėti muzikos.
– Pirmiausia, gyvenu laikotarpiu, kai turėjau galimybę gyvai pažinoti Jimą Morrisoną (1943–1971), Jimį Hendrixą (1942–1970). Jie man buvo tarsi vyresnieji broliai. Mačiau juos mirštančius, jie išėjo labai anksti.
Vienu gyvenimo momentu viskas ritosi į bedugnę. Visą laiką. Pagalvojau, jeigu noriu išlikti gyvas, įrašyti daugiau albumų privalau tai užbaigti. Tai ir padariau, aš nustojau. Tai laikau ir savotišku stebuklu. Dievas iš manęs tai atėmė, aš švaisčiau gyvenimą.
– Ar kada jūs, kaip muzikantas, turėjote, turite išsikėlęs pagrindinį tikslą?
– Jeigu nebūčiau galvojęs, kad mano sekantis albumas bus pats geriausias, nebūčiau jo kūręs. Manau, kad visuomet reikia mąstyti apie ateitį. Visuomet noriu sukurti geriausią albumą, parodyti geriausią šou. Tai veda mane į priekį, skatina būti kūrybingu.
– Visi žino, kas yra Alice Cooper. Bet kuo tampa šiuo vardu besivadinantis asmuo, kai jis grįžta namo?
– Žmogumi, su kuriuo dabar kalbatės. Alice Cooper, kurį matote ant scenos, su jumis niekuomet nesišnekėtų. Nes jis yra personažas, kaip Drakula, ar ponas Hyde. Tai – ne tikri žmonės.
Kai esu ne ant scenos, labai dažnai bendrauju su aplinkiniais, esu tikrai ne iš tų, kurie slepiasi, išlieka itin paslaptingais. Tačiau Alice yra visiškai kitoks.
– Mėgstate klasikinio roko grupes: „The Beatles“, „The Rolling Stones“, Davidą Bowie. Ar klausotės šiuolaikinės muzikos?
– Taip! Yra gerų šiuolaikinių grupių. Pavyzdžiui, mėgstu „Foo Fighters“, jie – tikrai geri, nes yra sunkiojo roko grupė, grojanti vadinamąjį mokyklinį roką. Man taip pat patinka jauna airių grupė „The Strypes“. Apskritai dažnai klausausi jaunų, tikrai puikių grupių kuriamos muzikos.
Žinote, yra sakančių, jog rokas mirė, bet tai – ne tiesa. Rokas vis dar yra gyvas ir net labai.
– Ne kartą esate teigęs, kad roko muzika neturėtų būti paniojama su politika. Kaip bebūtų, dabartiniame kontekste daug roko grupių, tokių, kaip „Pink Floyd“ ar „Scorpions“ išreiškė didelę paramą Ukrainai ir jos žmonėms. Pastebėjau, jog socialiniame tinkle „Instagram“ taip pat pasidalijote šios šalies vėliava. Kodėl? Tai – tarsi išimtis?
– Yra tam tikri dalykai, kurių niekuomet nedaryčiau. Tarkime, nesakyčiau savo klausytojams už ką balsuoti. Visgi, yra tai, kas yra teisinga ir tai, kas – ne.
Apie tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, žino visas pasaulis, visi žino, kad tai nėra gerai. Čia kalba sukasi ne apie politiką, o velnią. Nemanau, kad verta rinktis, kurioje pusėje stoti, viskas ir taip aišku. Yra vaikinas, kuris turi visus pasaulio pinigus, visas žemes ir kuriam „reikia“ dar vienos „mažos“ valstybės.
Kaip ir minėjau, nesu politiškas, tačiau galiu aiškiai atskirti gėrį nuo blogio.
– Ar kada pagalvojote, kuo būtumėte, jei nebūtumėte roko žvaigždė?
– Tikriausiai kurčiau filmus, rašyčiau jiems scenarijus, arba būčiau aktorius. Man sekasi kurti istorijas. Mano albumai ir yra ne kas kita, o istorijos.
