Nemokamame renginyje kino centre „Garsas“ (Klaipėdos g. 146, Panevėžys) susirinkę žiūrovai pagaliau išvydo kelis mėnesius kurtą alternatyviosios muzikos atlikėjos ir dainų autorės G. Sasnauskaitės kūrinio „Wounded Angel“, kuris tik pernai rugsėjį nugulė merginos debiutiniame albume „In Silence, In Sirens“, vizualinę interpretaciją. Kaip pasakoja klipą akustiniu koncertu pristačiusi dainos autorė, šie kūriniai yra apie jos gimtąjį Panevėžį.
„Šia daina ir vaizdo klipu norėjau palikti tai, kas priklauso praeičiai, ir dar kartą nusikelti atgal į savo senuosius namus. Pamenu, kaip čia augau, kaip troškau iš čia ištrūkti. Pamenu ir jau dulkėmis pavirtusį senąjį „Garso“ kino teatrą ir bandymus čiuožti ant ledo. Visa tai nugulė ir vaizdo klipe, kuris, kaip ir daina, man yra labai artimas“, – atvirauja Godo Yorke pseudonimu kurianti mergina.
Kaip teigia viena projekto autorių K. Daraškevičiūtė, vaizdo klipe susijungia ne tik dabartis ir praeitis, bet ir gamtos vaizdai.
„Nors vaizdo klipas vizualiai atrodo labai senas, tačiau visi jame rodomi vaizdai užfiksuoti vos pernai. Tai simbolizuoja nesustabdomą miesto ir tuo pačiu gamtos kismą, kai vakar diena – jau tolima istorija. Tikiu, kad šis mūsų darbas pasirodys artimas daugybei Panevėžio gyventojų – juk juo norėjome atvaizduoti mūsų patirtis: ne tik kažkokius įvykius, bet ir mūsų kasdienybę persmelkiančius jausmus. Esu įsitikinusi, kad sujungusios jėgas su Goda išpildėme šią idėją ir galėjome nemažai viena iš kitos pasisemti“, – pasakoja menininkė.
Vaizdo klipo pristatymo renginyje kūrėjai taip pat atsakė į susirinkusiųjų klausimus, buvo rodomas apie vaizdo klipo kūrimą pasakojantis Egidijaus Krikščiūno dokumentinis filmas. Renginio dalyviai taip pat galėjo atsispausdinti savo cianotipijos atspaudą. Būtent šia technika sukurtas ir pats vaizdo klipas. Kaip pasakoja prieš tai Panevėžyje tokius projektus kaip „Vandens Veidas“ ir „Dabarties Ekranas“ sukūręs bei praėjusių metų pabaigoje „Pramonės ir meno sintezės“ rezidenciją atvėręs fotomenininkas D. Hermouet, cianotipij – senasis, dar XIX amžiuje naudotas rankų darbo fotografijos procesas.
Jo metu sumaišius amonio geležies citratą ir raudonąją kraujo druską gaunama šviesai jautri emulsija, ji rankiniu būdu tepama ant pasirinkto paviršiaus, pavyzdžiui, popieriaus ar stiklo. Sukūrus šį fotografijai skirtą pagrindą, panaudojami pačių menininkų pagaminti negatyvai, ultravioletinė šviesa ir joje kietėjanti emulsija, kurią sluoksnis po sluoksnio nuplovus po vandeniu galiausiai gaunamas norimas rezultatas. Nors ši rankų darbo technika yra ganėtinai primityvi ir suteikia galimybę pilnai kontroliuoti procesą, tačiau menininkams reikėjo atlikti milžinišką darbą – jie ne tik įamžino vaizdus, bet ir patys gamino fotopopierių, negatyvus ir juos ryškino per miestą tekančio Nevėžio vandenyje. Iš viso klipe susijungė apie 6 tūkstančius skirtingų kadrų.
„Pirmąkart susitikome dar gruodžio mėnesį, o visas kūrybinis procesas užtruko net kelis mėnesius, jo nesustabdė, o kaip tik įkvėpė kurti Ukrainoje prasidėję įvykiai. Naudojama technika yra integrali projekto idėja – ji suteikia nemažai savitumo, išryškinti vaizdai perteikia neįprastą spalvų paletę bei leidžia vėl ir vėl prisiliesti prie savo patirčių, dar kartą jas išgyventi. Ratas užsidaro visa tai panardinus į Nevėžio vandenį ir sugrąžinus į ten, iš kur jis ir kilo. Tai lyg transformacija į gilesnį savęs ir savo gyvenamosios aplinkos supratimą. Tuo pačiu, tikiu, kad tokia bendra mūsų su Goda ir Kotryna „vakarienė“ įkvėps ir kitus miesto bei šalies menininkus“, – viliasi D. Hermouet.
