Apie renginių industriją ir kaip ją pakeitė pandeminėje tinklalaidėje „Berta&Talks“ pasakoja renginių ir kūrybinių projektų organizavimo įmonės „Purslai“ bendraįkurėjos Vytautė Rupeikaite ir Liucija Alubickytė.
– Renginių industrijoje jau dirbate ne vienerius metus, tačiau pastarieji metai buvo absoliučiai išskirtiniai. Koks jausmas apima galvojant būtent apie šį laikotarpį ir kokias patirtis susirinkote per pandeminius metus?
Vytautė: Labai įdomūs pandeminiai metai buvo, ypatingai mums, kai sustojo visi darbai. Ikipandeminiu laikotarpiu išgyvenom pakylėjimą darbų prasme, buvo labai daug veiklos. Atėjo pandemija ir viskas sustojo kardinaliai. Pirmas karantinas – dar nežinom naujų formatų, dar nežinom kas į ką išvirs, kaip čia ką daryti, kaip visgi tą veiklą užkurti, kokio tipo formatai, kokie renginiai gali vykti.
Buvo labai daug nežinomybės ir labai daug neaiškumo, nežinojimo, naujų dalykų. Tuo pačiu buvo gera, nes kai žinai, kad turi kažkokias naujas aplinkybes gyvenime, tai pradedi galvot kitaip. Atsirado nauji formatai, naujos renginių formos, iš kurių keli išliko iki šiandien, dalis – nepasiteisino. Popandeminiu laikotarpiu rinka pasidarė kitokia, bet man toks jausmas, kad ji prasiplėtė. Tu gali daryti daugiau dalykų, o aplinkybės, kurios mums atrodė ribojančios arba neįmanomos, išnyko.
Liucija: Man asmeniškai buvo smagu pajausti tą žmonių ilgesį, džiaugsmą, kai jie susiburia, ir ima vertinti kur kas paprastesnius dalykus. Tikrai jautėsi, ypač gal sostinės rinkoje, toks persivalgymas ir persisotinimas renginiais. „Kuo mus nustebinsit? Tai kas atsitiks?“ ir tada, po to pirmojo karantino, galima buvo bet ką žmonėms duoti ir matai, kaip žmogus džiaugiasi. Labai patiko matyti tą pokytį ir įvertinimą. Kaip Vytautė minėjo, tos atsiradusios naujos formos sumažino pasaulį.
Pavyzdžiui, konferencijose, jeigu anksčiau būdavo sudėtinga prisikviesti tam tikrą pašnekovą, tai dabar yra taip lengva, nes tu tiesiog prisijungi online ir jau bet kokį svečią gali turėti. Nereikia derinti nei jo skrydžio, nei užimtumo. Pasaulis išties susitraukė, o galimybės, atrodo, iš vienos pusės lyg apribojo, o iš kitos – labai prasiplėtė.
– Pandemija jums buvo neeilinė dar ir dėl to, nes įkūrėte savo renginių organizavimo įmonę. Kodėl būtent tuo laikotarpiu, kai daugelis žmonių pradėjo atsargiau galvoti apie savo ateitį, netgi atsisakė savo mylimos industrijos ir išėjo savęs ieškoti kitur?
Vytautė: Poreikis turėti savo veiklą ir įmonę brendo jau ilgai. Iki karantino mes gyvenam labai intensyviu tempu, buvo labai daug darbų, tad natūralu, jog nebuvo patogaus laiko pradėti savo veiklą, išsigryninti, kaip mūsų įmonė turi atrodyti, ko mes iš jos norime ir t.t. Visgi pandeminis laikotarpis padėjo suprasti, kad tas laikas jau atėjęs, kad dabar reikia žengti tą žingsnį. Mes turėjom laiko pasiruošti, padėlioti, pasigalvoti, padiskutuoti, apmąstyti. Puikiai tą laiką tam ir išnaudojom. Pirmi veiklos rezultatai buvo kur kas aukštesni, nei pačios tikėjomės. Prie sėkmės prisidėjo ir tai, kad rinkoj reikėjo naujų vėjų. Mūsų klientai patvirtino tą faktą, kad visgi tų naujovių ir kitokio požiūrio į renginį, kuris yra nusistovėjęs kai kuriuose įmonėse, jau reikia.
Liucija: Žinoma buvo situacijų, kai iš aplinkos išgirsdavom tą klausimą „Ar jus juokaujat? Gi pandemija, gi viskas yra taip nestabilu ir jūs vėl apie tą pačią rinką, kuri yra pati nepastoviausia ir labiausiai „gavo į kaulus“ per pandemiją?“. Bet mums atrodė kitaip. Dar juokavom tarpusavy, kad pabandom, o gal mes busim čia kaip genijai ir išeisim labai tinkamu metu. Tas iš tikrųjų ir pasiteisino. Labiausiai mes norėjom tos bendros veiklos, nes esam viena kitą išbandžiusios, mums sekasi kartu dirbti, tad nusprendėm daryti tai, kas mums sekasi geriausiai.
– Kai buvo pandemijos laikotarpis visi renginiai praktiškai sutilpo į ekranus, atsirado hibridiniai, drive-in formatai. Kaip sekėsi tada prisitaikyti jums ir užsakovams?
Liucija: Vyko eksperimentai ir jie tebevyksta iki šiol. Faktas, kad emocijos yra visai ne tos. Online renginiai gali visiškai atliepti konferencinių, oficialių renginių poreikius. Kas liečia pramoginius, komandinius renginius, patys klientai pamatė, kad visgi neverta į juos investuoti, nes jausmas visiškai ne toks kaip gyvame renginyje ir jo tikrai negali kompensuoti.
Vytautė: Turėjom drive-in renginių epizodus, vieno atlikėjo be žiūrovų renginius arba tuos pačius online renginius. Nuo pat pradžių žmonės bandė tai daryt, bet suprato, kad yra sudėtinga, kuomet reikia žmogų, būnantį prie ekranų, dar pakviesti į renginį prie ekrano. Pramoginiai renginiai gali būti smagūs, bet tai neprilygsta tam, ką mes galime turėti gyvai.
Kita vertus, visi suprato, kad mes tam tikru laikotarpiu negalime turėti gyvo renginio, todėl, turime alternatyvą ir žmonės džiaugėsi lygiai taip pat tuo. Jie tikrai buvo pavargę nuo darbų namuose, nuo tos nesikeičiančios aplinkos ir priverstinio įprasto gyvenimo sustojimo. Mano nuomone, drive-in formatas neprigijo ir nepasiteisino, nes vėlgi tu esi uždarytas, sunku stebėti ir įsijausti į renginį. Emocijų gal ir daugiau žiūrint online, bet visi nori būt šalia ir jausti bendrumą – bendrauti, draugauti, dalintis viskuo, kas vyksta šalia.
Kalbant apie tas pačias online konferencijas, tai šis pokovidinis formatas tikrai liks. Ir liks ilgam. Dažnu atveju įmonės renkasi tokius renginius dėl logistinių patogumų, ypač, jeigu jų veikla yra tarptautinė. Šiandien pasaulis yra tikrai sumažėjas, o mes galime turėti pranešėjus iš bet kur, nebelieka problemų su skrydžiais, tauposi laikas. Anksčiau tokie renginiai buvo visiškai neįsivaizduojami, o pandemijos dėka tapo norma.
Viso pokalbio klausykite tinklalaidėje „Berta&Talks“:
