Renginių organizatoriai pripažįsta, jog klasikinės muzikos mėgėjai vis dar stebisi, kad įspūdingų lauko koncertų metu galima įsigyti ne vyno ar lengvų kokteilių, o tik alaus ar sidro.
Ypač tai sunku paaiškinti festivalių svečiams iš užsienio.
„Nors šis prekybos alkoholiu ribojimas Lietuvoje veikia jau seniai, dalis lankytojų mums vis dar pažeria priekaištų dėl gėrimų asortimento.
Jie tikina, kad norėtų turėti pasirinkimą, – vietoj bokalo alaus užsisakyti taurę vyno. Deja, tokio pageidavimo išpildyti neįmanoma“, – pažymėjo Valdas Petreikis, festivalio „Midsummer Vilnius“ įkūrėjas ir vadovas.
Gėrimams – 6 laipsnių riba
Seime suaktyvėjus diskusijoms dėl alkoholio kontrolės politikos švelninimo atkreiptas dėmesys į ribojimą, numatantį, kad masiniuose renginiuose ir mugėse gali būti prekiaujama tik natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų. Dėl to vynas arba alkoholiniai kokteiliai per masinius renginius Lietuvoje atsiduria už borto.
Po atviru dangumi lieka gaivieji gėrimai, vanduo, taip pat sidras ir alus.
Lemia tik sąmoningumas
Festivalio „Granatos Live“ organizatorius Vaidas Zdancevičius sutiko, kad alkoholio vartojimo problema Lietuvoje yra aktuali.
Tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį, kad panašūs ribojimai nėra taikliausias sprendimo būdas.
„Kas per renginį ar prieš jį nori prisigerti, tas ir prisigers. Jeigu festivaliuose prekyba alkoholiu būtų draudžiama, tai dar nereikštų, kad renginiuose nebūtų neblaivių asmenų.
Juk girtam sėsti prie automobilio vairo taip pat draudžiama, bet, kaip rodo praktika, policija per reidus sustabdo ne vieną įkaušusį pilotą“, – kalbėjo V.Zdancevičius.
Pasak jo, alkoholio vartojimo įpročius lemia piliečių sąmoningumas, branda ir asmeninė atsakomybė.
O apie ribojimų įtaką žmonių elgesiui pašnekovas siūlė diskutuoti.
Siūlo dalytis patirtimi
Kad apie ribojimų liberalizavimą svarstantys politikai turėtų užmegzti dialogą su renginių organizatoriais, įsitikinęs ir Algirdas Barniškis-Blėka, įvairius muzikos festivalius organizuojantis jau 30 metų.
Jis teigė, kad festivaliuose po atviru dangumi faktiškai atsiskleidžia įvairių draudimų ir ribojimų rezultatai, visuomenės įpročių ir kultūros pokyčiai.
„Negalima nė lyginti, kokie buvo alkoholio vartojimo įpročiai per renginius prieš 20–30 metų ir koks požiūris vyrauja dabar.
Visada esame pasirengę pasidalyti įžvalgomis, padiktuotomis mūsų patirties.
Manau, kad per bendrus pokalbius, diskusijas galima rasti kompromisą ir nenukrypti į kraštutinumus, kai viskas arba draudžiama, arba leidžiama“, – dėstė A.Barniškis-Blėka.
Jis teigė nematantis priežasties, kodėl per renginius draudžiama prekiauti vynu arba silpnais kokteiliais, o alui ir sidrui taikoma išimtis.
Savo ruožtu žinomas festivalių organizatorius laikosi pozicijos, kad nuo prekybos stipriaisiais gėrimais masinių renginių metu geriau susilaikyti.
Latviai turi pranašumą
Kitų šalių patirtį puikiai žinantys verslininkai tvirtino, kad Lietuva yra vienintelė Europos šalis, kurioje per masinius renginius alkoholio asortimentas yra apribotas iki dviejų pasirinkimų – sidro ir alaus.
Nors yra gausybė alkoholinių kokteilių, kuriuose tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra mažesnė negu 6 procentai, festivalių lankytojams jie neprieinami, o vartotojų teisė rinktis yra suvaržyta.
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje, kur suvaržymai nėra tokie griežti, festivalių rengėjai gali pritraukti daugiau rinkodaros ir bendradarbiavimo projektų, kuriuose dalyvauja tiek vietiniai, tiek užsienio prekių ženklai.
„Žvelgiant į ateitį po dvejų pandemijos metų, kiekvienas bendradarbiavimo projektas yra aukso vertės, nes jis lemia, kiek ir kokių muzikantų, grupių galima pasikviesti į festivalius“, – sakė V.Zdancevičius.
Pandemija išpurtė kišenes
V.Zdancevičiaus teigimu, svarbiausias kultūros sektoriuje dirbančių įmonių tikslas pastaraisiais metais buvo vienas – išsilaikyti.
Daug įmonių slėgė finansiniai įsipareigojimai, sąskaitas tuštino einamosios sąnaudos, o progų gauti pajamų buvo mažai. Nuolatinė nežinomybė neleido nieko planuoti.
„Dabar turime tik dirbti, dirbti, dirbti, kad per kelerius metus atsitiestume po praradimų.
Pelno galime tikėtis tik labai tolimoje ateityje“, – pripažino festivalio „Granatos Live“ organizatorius.
„Midsummer Vilnius“ vadovas V.Petreikis apskaičiavo, kad didžioji dalis renginių organizatorių neteko apie 80 procentų pajamų.
Dėl to padėtis kultūros sektoriuje yra viena sudėtingiausių, palyginti su kitomis komercinės veiklos sritimis. (LR)
