Konferencijoje sudalyvavę muzikos leidėjai juokavo, kad ne tiek daug progų išvysti juos prie vieno stalo, nes gimtojoje Suomijoje taip maloniai tarpusavyje jie nebendrauja: visos trys kompanijos šiuo metu stipriai konkuruoja Baltijos šalių regione.
„Geografinės ir istorinės priežastys lėmė, kad bendradarbiavimą pradėjome nuo Estijos, savo kaimyninės šalies, – pasakojo Mikko Manninen‘as iš „Warner Music Group“. – Tačiau jau 10 metų stebime visas Baltijos šalis, ieškodami tarptautinio repertuaro atlikėjų.“
Kaisu Pulli iš „Sony Music Finland“ užsiminė, kad mūsų šalyje jos kompanija dirbo itin mažai, nes lietuvių rinka buvo gana uždara. „Vietiniai leidėjai būgštavo, kad mes iš jų kažką atimsime, nors nesame plėšikai. Dažniausiai – ne, – juokavo Kaisu. – Tačiau situacija pakito, ir mes tapome aktyvesni Lietuvoje. Norint ko nors pasiekti, reikia dirbti lokaliai, kitaip pasirašytos sutartys ir liks tik popieriais.
Esmė ne sutartyje, o darbuose, kuriuos vėliau kartu vystysime. Turime atsargiai rinktis atlikėjus, su kuriais ketiname bendradarbiauti. Juk nėra taip, kad paspaudei mygtuką – ir tu jau žvaigždė. Tarptautinė rinka – ne juokas.“
Petri Mannonen‘as iš „Universal Music Group“ neabejojo, kad Lietuvoje yra labai daug talentų. Juos pažinti padeda ir perėjimas į skaitmeninę erą: bet kurią dainą dabar gali išgirsti muzikos perklausų platformose. „Pozityviai nuteikia tai, kad visų trijų pagrindinių leidybos kompanijų žmonės šiandien yra čia, Vilniuje. Prasideda lenktynės. Ir tai bus įdomios lenktynės“, – teigė Petri.
Jis jau prieš porą metų lankėsi „What‘s Next in Music?“. Vėliau pandemija sulėtino kompanijos planus bei veiksmus. „Nutarėme, kad laikas vėl pasirodyti Lietuvoje ir pakartoti sėkmę, kokios esame pasiekę Estijoje ir Latvijoje“, – sakė „Universal Music Group“ atstovas.
„Esame aktyvesni, nes matome šią rinką. Viso Baltijos regiono rinka auga, taip pat pastebimai auga streaming’o skaičiai. Su „The Roop“ kūriniu „Discoteque“ pasiekėme 20 milijonų tarptautinių perklausų. Labai džiaugiamės tuo, – kalbėjo „Warner Music Group“ Baltijos regiono vadas. – Lietuviai atlikėjai dabar kur kas labiau pasaulietiški, jų akiratis – daug platesnis ir muzika jau turi tarptautinį vibe‘ą“.
K. Pulli, greta kitų žvaigždžių dirbanti su Dynoro, taip pat gyrė lietuvių kuriamą muziką: „ Jūsų scena – tokia įvairiaspalvė. Suomijoje šiuo metu daug panašios kūrybos. O čia – daug naujovių, daug talentų visose srityse, stipri šokių muzika, kitaip nei Estijoje ar Latvijoje“.
P. Mannonen‘as pridūrė, kad labai svarbi tarptautinė muzikos kūrėjų ir atlikėjų kolaboracija, nes muzika turi peržengti sienas. „Suomių ir estų reperiai yra sukūrę gerų dalykų. Tiesa, jų kalbos artimos. Bet tokių kolaboracijų norisi pamatyti daugiau. Svajoju kur nors uždaryti jūsų muzikantus kartu su užsienio prodiuseriais, nors ir Lukiškių kalėjime“, – juokavo Petri, jau susipažinęs su karščiausiais Vilniaus koncertų taškais.
Savaitgalį suomiai iš galingiausių pasaulio leidybinių kompanijų taip pat apsilankė sostinėje vykusiame festivalyje „Loftas Fest“, kuriame veikė ir dvi „What‘s Next in Music?“ scenos.
Ten per tris festivalio dienas pasirodė daugybė originalių atlikėjų bei grupių iš Lietuvos ir užsienio, tarp jų – Europos talentų mainų programos ETEP deleguoti „Bratři“ iš Čekijos, „Javva“ iš Lenkijos ir Alicia Edelweiss iš Austrijos. Visą talentų desantą į Vilnių atsivežė Latvijos muzikos eksporto biuras. Didelio delegatų susidomėjimo sulaukė latvis Chris Noah, kurio vadyba užsiima žinoma muzikos industrijos profesionalė Guna Zučika.
Konferencijoje ji pasakojo, kad šiuo metu Latvijoje viena sąlygų kviesti žmones į koncertus – pilna vakcinacija. „Tai patvirtinančius pasus skenuojame – nepakanka parodyti, kad tokį turi. Taisyklės yra itin griežtos, koncertus privalome derinti su policija. Antras būdas rengti pasirodymus yra pusiau saugus: tai galime daryti, sodindami žmones 2 metrų atstumu, – sakė G. Zučika. –
Dėl tokių komplikuotų sąlygų šią vasarą organizuoti didžiuosius, stadioninius koncertus buvo sudėtinga. Tačiau vyko ir eksperimentiniai šou, kai per vidurį arenos statėme sieną: pusė žmonių galėjo patekti su vakcinavimo pasais, o kita pusė buvo išsodinta, laikantis didelių tarpų. Tiesą sakant, tik iš pradžių toks planas atrodė šokiruojantis. Vėliau, jau arenoje, viskas nebuvo taip dramatiška. Nemanau, kad šokiruoja tokia atskirtis. Dabar nėra laiko galvoti apie jausmus: industrijai reikia veikti, kol neįvyko trečiasis užsidarymas.“
Dėl pandemijos stipriai nukraujavęs muzikos sektorius ieško įvairių būdų, kaip išgyventi. Festivaliai kuriam laikui persikėlė į skaitmeninį pasaulį, tačiau Tamas Kadaras, organizuojantis vieną didžiausių Europos muzikos renginių – vengrų festivalį „Sziget“, siūlė apsimesti, kad kitąmet viskas vėl veiks normaliai ir dirbti pilna koja. „Mūsų festivalis „Sziget“ jau užkurtais varikliais laukia 2022-ųjų“, – teigė jis.
Gyva muzikos pasaulio legenda iš Londono – Stephenas Buddas pasakojo, kad Jungtinėje Karalystėje jau vyksta festivaliai ir renginiai uždarose patalpose, bet į juos gali patekti tik su vakcinavimo pasais. „Tačiau tai sukurta ne tam, kad erzintų nevakcinuotus, o kaip tik – kad padrąsintų vakcinuotis“, – teigė S. Buddas.
Įtakingas britų muzikos veikėjas, dirbęs su tokiomis grupėmis kaip „Franz Ferdinand“, „Kaiser Chiefs“, „White Lies“ ir daugybe A sąrašo muzikos prodiuserių, neslėpė apmaudo dėl Brexit‘o.
„Muzikos industrija į Jungtinės Karalystės biudžetą kasmet atneša 6 milijardus svarų. Taigi, britai persišovė koją ir sukūrė didelę problemą. Anksčiau įsėsdavai į lėktuvą ir skrisdavai į koncertą, kad ir kur pasaulyje jis vyktų. Dabar viskas taip komplikuota, kad bent porą metų britų muzikantų niekas nekvies. Todėl lietuviai turi kaip niekada daug šansų iškilti“, – sąmojo nevaržė S. Buddas.
Vilniuje vykusį festivalį „What‘s Next in Music?“ organizavo Lietuvos muzikos verslo asociacija. Jį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
