– GIEDRE, nuo „Dykumos“ premjeros praėjo nemažai laiko, bet mes tebesame įstrigę vis labiau skausmingoje socialinėje atskirtyje, ir dainoje skambantys žodžiai „Mus skiria dykuma“ šiuo pandemijos etapu įgauna dar kitokią prasmę...
– Atsimenat, kuomet mokykloje reikėdavo interpretuoti kokio nors rašytojo turinį ir atspėti „teisingą“ atsakymą, ką gi jis turėjo omeny? Manau, kiekvienas mano klausytojas susikurs savo interpretaciją, nes aš pati tų teisingų atsakymų nežinau. Vieni išgirs bendravimo ilgesį, kiti – viltį bet kuriai situacijai, o dar kiti girdės tiesiog šokių muziką. Visi atsakymai teisingi.
– Kaip manai, o kada gi pagaliau pavyks pereiti dykumą?
– O gal jos pereiti nereikia? Gal tiesiog galima joje išbūti ir pasinaudoti jos begalybe, atsitraukti nuo scenarijų ir istorijų, ir net nuo prasmės? (Šypsosi.)
– Bet metaforos – tavo arkliukas! Ir vaizdo klipe toji dykuma vaizduojama kaip asketiškai tuščia erdvė, baltas popieriaus lapas, kurį tu prispalvinai ryškiais flomasteriais. Kaip gimė ir vystėsi idėja kurti dykumą tokiomis vaizdo priemonėmis?
– Šiame klipe palikta erdvė muzikai. Manau, pirmu smuiku čia groja dainos tekstas ir muzika, nesinorėjo perkrauti ir pildyti muzikos papildoma siužeto linija.
Mano judesiai, veido išraiška, siluetas, spalvos, ritmas ir neieškojimas gilesnių prasmių, – viskas. Režisierius Vytas Dambrauskas ir video gamybos kompanija „Scuare“ tai įgyvendino. Beje, klipas turėjo pamatyti dienos šviesą dar 2020 metais.
Buvo pradėtas filmuoti spalio mėnesį, tačiau dėl pandemijos negalėjome įgyvendinti pirmojo sumanymo. 2021 metais, kai truputį atleido karantiną, perfilmavome. Klipą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir asociacija LATGA. Smagu, kad pavyko.
– Klipe vykstantis vitaminų spalvų sprogimas – tai, ko pasiilgo akys šį beprasidedantį pavasarį?
Mano būsimo albumo muzika yra ryški ir konkreti, todėl norėjome, kad ir šios dainos vizualinė dalis būtų aiškių spalvų ir formų, tarsi bendra įvaizdžio dalis. O kalbant apie pavasarį – žinoma, mes visi pasiilgome ir spalvų sprogimo, gyvybės ir aiškumo.
– Filmavimui buvo parinkti keli esktravagantiški įvaizdžiai. Tai – lyg savotiška „Mados infekcija“. Kokie dizaineriai, stilistai dirbo kartu?
Ryškiai geltona Agnės Kuzmickaitės suknelė, kuri buvo sukurta maždaug prieš dešimtmetį, tarsi išlaukė manęs. Tai buvo atspirties taškas. Stilistė Milda Metlovaitė puikiai pritaikė kitus du ryškius ir kontrastuojančius įvaizdžius.
– Suknelių formos – kvadratai, kosminės Penktojo elemento kriauklės... O, sakyk, jei kalbėdama telefonu ant popieriaus paišytum kažką, – tai būtų rombai, šachmatų langeliai, spiralės ar – širdys su sparnais ir gėlės?
– Kalbėdama telefonu išties piešiu formas. Dažniausiai apvalias ir nekampuotas. (Šypsosi.)
