Pasak grupės vokalistės ir vienos iš įkūrėjų Kamilės Kielaitės-Sienkievič, be galo geras jausmas sugrįžti į sceną, kurios visi muzikantai buvo jau taip išsiilgę.
„Kadangi šiuo metu yra karantinas ir tikrai trūksta muzikinės veiklos, buvo labai gera koncertuoti. Be koncertų aš nerandu motyvacijos kurti, be to, kasdien turiu rūpintis dukrele, kuriai vos kiek daugiau nei metukai, tad esu tikrai užsiėmusi.
O galbūt net sąmoningai nekuriu, nes šiuo metu visas gražias žinias spaudoje užgožia niūrios kasdienybės aktualijos“, – sakė grupės „MaNNazz“ vokalistė.
K. Kielaitės-Sienkievič teigimu, buvo labai keista, bet įdomu koncertuoti be žiūrovų. Dainininkė vertina tai kaip naują vertingą patyrimą.
„Man ši patirtis patiko, ji buvo kitokia ir savotiškai žavi. Žinoma, ilgainiui tai tikrai atsibostų, nes ta tyla nėra tikra, ypač po kūrinių, kai niekas neploja, tikrai labai keista.
Kai būname tarp žmonių, jausmas nepaprastas: žmonės susikaupę klausosi, ir tu kartais net nustembi, kokie tylūs jie tampa, užmerki akis, nieko nematai, atrodo, kad gal esi vienas, tačiau kūriniui pasibaigus jie visi atgyja ir ploja, tuo metu visi muzikantai patiriame nuostabų dėkingumo jausmą ir to, deja, virtualūs koncertai neatkartos“, – pasakojo atlikėja.
Grupės „MaNNazz“ pasirodymai visada pasižymi ypatinga atmosfera. Atlikėjai scenoje kuria modernią elektroninę mozaiką, kurioje esama nemažai „ambient“, „drum&bass“ bei „atmospheric“ muzikos elementų.
Tačiau K. Kielaitė-Sienkievič sako, kad energetiškai šis virtualus koncertas neturėtų nusileisti gyviems pasirodymams.
„Šis koncertas buvo labai paprastas ir šiltas. Scenoje mes jautėme didžiulį džiaugsmą ir tikrai atidavėme visą save. Atrodytų, net liūdnos dainos tapo smagios. Be to, žiūrovai pamatys ir kai kurias mūsų klaidas, kurios buvo savo laiku ir vietoje; man gyvi koncertai tuo ir žavūs, nes juose kartais pasitaiko klaidų, nėra viskas nušlifuota iki smulkiausių detalių, ir tai pagyvina koncertus.
Žinoma, tai labai priklauso ir nuo pačio atlikėjo – jei jis to nesureikšmina ir iš to pasijuokia, manau, kad linksma būna ir aplinkiniams. Atsimenu, buvo laikas, kai tokių dalykų labai bijojau, nes per daug galvodavau, ką pamanys kiti, bet turbūt reikėtų pagalvoti apie tai, ar mano žiūrovas bus nuoširdus, jei aš tokia nebūsiu, pasitikėjimas mus išlaisvina“, – sakė dainininkė.
Paklausta apie tolimesnius planus, K. Kielaitė-Sienkievič buvo atvira – dabar prioritetas išgyventi, tačiau tikėjosi, kad jau greitai bus galima pradėti ir naują grupės „MaNNazz“ etapą.
„Labai sunku kalbėti apie ateities planus, kai pasaulyje tokia situacija. Mūsų atlikėjai nebeslepia, kad dauguma galvoja tik apie tai, kaip išlaikyti šeimą, o kūryba daug kainuoja, todėl tie, kurie turi vaikų mane supras – šiuo metu prioritetas yra buitis. O kai atsiras daugiau erdvės, atsiras ir motyvacijos, tikiu, kad ir finansų atrasime.
Man būna taip, kad po ilgų kūrybinių pertraukų paskui kažkas atsiveria ir aš vienu metu galiu sugeneruoti labai daug muzikinių idėjų.
Mūsų pirmasis „MaNNazz“ albumas „Hopes“ buvo sukurtas per porą mėnesių, žinoma, tik jį išpildyti ir įrašyti prireikė jau poros metų. O dėl pasirodymų, tai kaip Dievas duos“, – šypsojosi K. Kielaitė-Sienkievič.
