Šią pasaką sukūrė vokiečių rašytojas, muziką – rusų kompozitorius, o pirmąją baleto choreografiją – prancūzas. Nepaisant to, baletas „Spragtukas“ laikomas ne rusų, vokiečių ar prancūzų, bet amerikiečių fenomenu, nes jiems ne tik pavyko „Spragtukui“ sugrąžinti šlovę, bet ir paversti jį Kalėdų klasika.
Stebuklas ne tik žiūrovams, bet ir verslui
Nors pirmieji „Spragtuko“ pasirodymai Rusijoje nesulaukė šlovės, pirmoji sutrumpinta jo versija už Rusijos ribų buvo pastatyta 1927 metais Budapešto karališkajame operos ir baleto teatre, vėliau Londone bei Niujorke.
Anapus Atlanto „Spragtukas“ sulaukė neįtikėtinos sėkmės – San Franciske 1944 m. Kalėdų išvakarėse debiutavęs Rusijos kritikų išpeiktas baleto pastatymas paliko neišdildomų įspūdžių amerikiečiams. Nuo 1954 metų „Spragtuko“ muzikinė baleto pasaka tapo Kalėdų tradicija, prigijusia visose Jungtinėse Valstijoje. Kasmet šio pastatymo ir jo įsimintino snaigių šokio žiūrovai (ypač Havajuose ir Floridoje, kur niekuomet nesninga) laukia tarsi Kalėdų stebuklo. Iš tiesų, galima sakyti, kad San Francisko baleto teatrui „Spragtukas“ – yra tikras stebuklas – jis atneša apie 40 procentų visų metinių pajamų.
Priešingai nei baleto „Spragtukas“ premjeros autoriai, kuriuos kritikai, galima sakyti, „nuvarė į bankrotą“, amerikiečiams šio kūrinio populiarumas kasmet atneša pasakišką finansinę sėkmę. Skaičiuojama, kad vien tik kalėdinėms dekoracijoms – medinėms riešutų gliaudyklėms –amerikiečiai kasmet išleidžia 8 mlrd. dolerių, tikėdami vokiečių legenda, jog šis daiktas atneša sėkmę namams ir šeimai. Be abejo, kartu su gliaudyklėmis-spragtukais, prieš Kalėdas išauga ir riešutų pardavimai.
Padėjo siužetinė linija
Štai tokį neįtikėtiną poveikį ekonomikai turi Hofmano sukurta pasaka, kurios veiksmas prasideda Kalėdų vakarą, kai atvykęs krikštatėvis Droselmajeris krikšto dukrai Klarai įteikia savo rankomis sukurtą medinę riešutų gliaudyklę – Spragtuką. Dar tą patį vakarą mergaitės dovaną sulaužo jos brolis, bet stebuklingos Čaikovskio muzikos genamas veiksmas persikelia į užsnūdusios Klaros sapną, kur viskas tampa įmanoma...
Nugalėję piktąjį pelių karalių, Klara ir Spragtukas auksinėmis rogėmis per Sniego žemę skrieja į Saldainių karalystę, kurioje Cukrinių slyvų fėja magiško pasaulio pakerėtus svečius apdovanoja stebuklingu šokiu.
„Spragtuko“ pasaka nukelia į magišką pasaulį, kuriame vietos užtenka ir vaikams, ir suaugusiems, ir žaislams, ir kalėdinei eglutei, ir snaigėms, ir saldainiams – visiems atributams, kurie būtini per amžius sukurtam idealių Kalėdų paveikslui. Tai baletas, kuris vienodai tinka visai šeimai. Be to, daugeliui vaikų „Spragtukas“ yra pirmasis jų matytas baletas.
Lietuvos žiūrovų lauka „kitokia“ „Spragtuko“ pasaka
Kiek kitokią „Spragtuko“ baleto pasakos versiją Lietuvos žiūrovams rengia Lietuvos Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kartu su vienu garsiausių šių laikų choreografu Kirilu Simonovu iš Rusijos, kuris drąsiais ir neįprastais sprendimais mėgsta „paerzinti“ kritikus.
Šios premjeros uždangą šiek tiek praskleidė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina, šokių mokyklos įkūrėja ir vadovė Olga Konošenko, kuri šiemet jau trečią kartą savo karjeroje kurs vaidmenį kultiniame spektaklyje „Spragtukas“. Jai anksčiau jau teko įkūnyti Klarą ir Pelių karalienę, o šių metų premjeroje primabalerina kuria intriguojantį krikštamotės Droselmajer vaidmenį.
„Baleto fabula pastatyme nesikeičia, tačiau Droselmajer personažas – labiausiai intriguojantis. Būtent ji sugalvojo Kalėdų šventę. Mergaitei Klarai patiko dovanota lėlė Spragtukas, kurią kiti vaikai atmetė, nes negražus medinukas priminė ją pačią ir jos likimą, iš kurio tarsi nėra išsivadavimo.
Klaros bendraamžiai užaugs ir įsilies į vulgarią ir bedvasę mus nešančią tikrovę, prieštaraujančią fantazijos pasauliui, bet Klarai patinka krikštamotės Droselmajer kuriamos iliuzijos... Tad šis spektaklis bus kitoks, nei įprastas klasikinis „Spragtukas“, – pasakoja O. Konošenko ir priduria, jog ši pasaka pažers netikėtų stebuklų ir vaikams, ir suaugusiems.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras savojo „Spragtuko“ premjerą žiūrovams parodys gruodžio 20 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje ir gruodžio 27 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.
