Viena garsiausių Rusijos grupių šiemet mini 50-ąjį jubiliejų. Skamba didingai ir neįtikėtinai, bet tai – tiesa.
Vasario mėnesį koncertu Krasnodare „Mašina vremeni“ pradėjo didžiulį jubiliejinį turą, kuriuo gerbėjams primena penkis įspūdingus savo veiklos dešimtmečius. Ta proga grupė koncertavo įvairiose šalyse, o didžiausias jos koncertas įvyko birželio pabaigoje Maskvoje.
Paklaustas, ką grupei reiškia 50-mečio turas – ar tai labiau pareiga, ar džiaugsmas, A.Makarevičius atviravo, kad yra ir vieno, ir kito: „Jaučiu, kad žmonėms, kurie su mumis buvo ir mūsų klausėsi tiek metų, esame kai ką skolingi.“
„Mašina vremeni“ neretai pavadinama Rusijos rolingais ar bitlais. Būtų sunku surasti vyresnės kartos klausytoją, kuris nebūtų girdėjęs grupės pavadinimo ar jos dainų „Povorot“, „Za tech, kto v more“, „Marionetki“, „Kostior“, „Odnaždy mir progniotsa pod nas“, kitų.
Ir Lietuvoje jubiliejaus proga rokeriai iš Maskvos užkurs smagią pirtį. Spalio 22 d. „Mašina vremeni“ pasirodys Vilniuje, „Cozy by Siemens arena“, o spalio 26 d. – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.
Prieš koncertus Lietuvoje grupės lyderį, dainų autorių, kompozitorių A.Makarevičių kalbino „Lietuvos ryto“ žurnalistė.
– Klausytojai nekantrauja, kokie bus jūsų koncertai Lietuvoje. Ar bus staigmenų?
– Tikiuosi, geri bus koncertai. Mūsų jubiliejiniuose koncertuose skambės visų laikų geriausi ir populiariausi „Mašina vremeni“ kūriniai. Tie, kuriuos labiausiai nori girdėti publika.
– Lietuvoje koncertuosite ne pirmą kartą.
– Neskaičiavau, kelintą kartą čia koncertuosime, manau, kad tai nėra taip svarbu.
– Koks nuotykis iš koncertų Lietuvoje labiausiai įstrigo į atmintį, kurio iki šiol negalite pamiršti? O gal įvyko kas nors nemalonaus?
– Jokių nuotykių mums čia nėra nutikę, viskas buvo labai gerai. Tikrai ko nors išskirtinio mums čia nėra nutikę. Mes darome savo darbą ir stengiamės jį daryti gerai.
Lietuvoje viskas būdavo nuostabiai. Įsimena tai, kai kas nors nepavyksta. Mums viskas Lietuvoje pavykdavo.
– Ar į Lietuvą atvažiuos jūsų širdies draugė?
– Į Vilnių tikrai neatvažiuos, į Rygą – galbūt, jeigu suspės.
– Daugybė grupių susikuria ir po kelerių metų išsivaikšto. „Mašina vremeni“, kurią įkūrėte dar mokykloje, mini veiklos 50-metį. Ji iki šiol populiari. Net aštuoni „Mašina vremeni“ kūriniai pateko į geriausių XX a. Rusijos roko dainų šimtuką. Kas yra grupės sėkmės paslaptis?
– Supratimo neturiu. Net nenoriu apie tai galvoti. Ji yra, ir ačiū Dievui. Klausytojai mus myli. Grupės susikurdavo ir išsivaikščiodavo – ir anksčiau taip buvo, ir anksčiau jų buvo pilna, ne tik dabar.
Patikėkite, aš neužsiimu savianalize, man tai neįdomu.
– Gal apskaičiavote, kiek per tuos 50 „Mašina vremeni“ gyvavimo metų išleidote magnetofono kasečių, kompaktinių diskų, kiek įrašėte vinilinių plokštelių, kiek sukūrėte dainų?
– Neskaičiavau. Na, kodėl aš tai turėčiau žinoti?
Neturiu laiko tokiam idiotiškam darbui – skaičiuoti savo dainas. Kam? Aš gyvenu ir kuriu.
Atsiras kas tas dainas suskaičiuos. Man tai neįdomu.
– Kuri jūsų daina jums brangiausia?
– Jeigu tokia daina būtų, vien tik ją ir dainuočiau.
– Ar laikotės dietos, ar rytais sportuojate?
– Kai pavyksta prisiversti.
– O ar sunku prisiversti?
– Dažnai tam neturiu laiko – norint rimtai užsiimti savo sveikata niekam kitam laiko neliks. O aš daug kuo užsiimu.
– Ar atliekate prieš koncertą kokius nors ritualus?
– Ritualai – tai slapčiausias dalykas. Visi jų turi.
– Kokie jūsų pomėgiai?
– Aš visą gyvenimą užsiimu mėgstamiausiais dalykais: kuriu muziką, dainoms rašau žodžius, piešiu, keliauju. Taip, tai yra mano pomėgiai.
– O šachmatai?
– Ne. Šachmatais nežaidžiu apskritai. Aš nelinkęs į matematinius sprendimus. Su matematika man visada buvo nekas.
– Kokie jūsų santykiai su vaikais – sūnumi aktoriumi Ivanu, dukra Dana, kuri gyvena Amerikoje, jaunesniąja dukra Ana?
– Puikūs, draugiški santykiai.
– Gal sūnus klausia patarimų prieš filmavimąsi ar jūsų nuomonės apie filmą, kuriame jis vaidino? Juk jūs – žiūrovas.
– Na, kokių aš jam galiu duoti patarimų? Aš – ne aktorius. Muzikoje gal ir ką nors ir patarčiau. Aš niekada nelendu į dalykus, kurių nesuprantu. Dana – teisininkė, Ana dar mokosi universitete – studijuoja organinę chemiją. Manau, tai sudėtinga.
– Buvote vedęs tris kartus. Dvi santuokos truko tik po trejus metus. Kūrėjui reikia laisvės, jis ieško įkvėpimo. Jam reikia ir vienam pabūti, ir su „chebra“ pašėlti, o šeimoje – daugybė buities reikalų. Santuoka menininkui – tai pančiai?
– Menininkas – taip pat žmogus. Bet aš buityje nenusimanau. Tai, ką noriu daryti, darau koncertuose, scenoje. Visa kita – ne taip svarbu.
Muzikas ir dailininkas
A.Makarevičius gimė 1953 m. gruodžio 11 d. Maskvoje. Baigė Maskvos architektūros institutą ir įgijo grafiko ir architekto diplomą.
Pirmoji personalinė A.Makarevičiaus paroda buvo surengta 1989 m. Nuo tada jo darbai apkeliavo daugelį Rusijos ir užsienio šalių parodų salių.
Vėlyvą 2017 m. rudenį Vilniuje buvo atidaryta A.Makarevičiaus kūrybos paroda „Popierius ir lentos“.
Kūrėjas sako, kad, savo grafikos darbų parodas papildęs paveikslais ant lentų, pelnė žiūrovų susižavėjimą.
