L. Somovas neslepia, kad šis projektas jį sužavėjo tik išgirdus idėją.
„Pasistengti įgarsinti istorinę Vilniaus dalį buvo ne tik įdomi patirtis, bet ir savotiškas iššūkis: kaip perteikti senamiesčio susiliejimą su gamta, istorinės praeities santykį su šiuolaikiniu pasauliu? Manau, kad šie deriniai labai gerai atsiskleidė per klasikinės ir elektroninės muzikos samplaiką. Man pačiam patinka ši muzika, galvoju, kad pavyko labai kinematografiškas garsas“, – sako L. Somovas.
Klasikinę „Paupio ritmų“ versiją sukūrė T. Petrikis, kurio užrašytas natas istoriniais vingiais vilnijančia muzika įrašų studijoje pavertė sostinės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Tuomet darbo ėmėsi L. Somovas, sukūręs šiuolaikinę kūrinio interpretaciją.
Kūriniuose – muzikos garsais virtusi spalvinga Paupio istorija
Sostinės senamiestyje greta Vilnelės šimtmečius istorijos skaičiuojantis Paupys – turtingas savo įvairialype praeitimi. Ši miesto dalis nuo seno buvo žinoma ir kaip vilniečių poilsio vieta, traukusi savo vilomis, parkais su kūdromis, ir kaip amatininkų, išnaudojusių upės tėkmę savo darbams, rajonas.
Čia sukosi malūnų girnos ir lentpjūvių mechanizmai, dirbo odininkai, veikė įvairių medžiagų – nuo parako iki popieriaus – gamyklos. Greta kūrėsi smuklės, arbatinės, kepyklos, skalbyklos – rajonas visuomet buvo kupinas miestietiško bruzdesio gamtos apsuptyje.
„Paupio rajonas nepelnytai buvo primirštas ir apleistas, nors yra pačiame Vilniaus senamiestyje. Atnaujindami šią miesto dalį ant Vilnelės kranto norime atgaivinti ir vilniečių pojūčius. Klausa – vienas iš jų, todėl pakvietėme muzikos kūrėjus L. Somovą ir T. Petrikį išgirsti Paupį ir paversti jį muzika.
Tai mūsų kvietimas miestiečiams iš naujo atrasti Paupį – akimis, ausimis, uosle – vaikštant po jį, klausantis upės, netrukus atsirasiančių fontanų, gyvenant, dirbant ar jau kitąmet uodžiant kvapus Paupio turguje“, – pasakoja Akvilė Liaudanskienė, Paupį atgaivinančios bendrovės „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė.
L. Somovo teigimu, klausydamiesi abiejų kūrinio versijų melomanai galės pojūčiais perbėgti per visą reikšmingos miesto dalies gyvavimo laikotarpį iki pat šių dienų.
„Prieš keletą šimtų metų čia buvo labai gyva miesto dalis, tačiau sovietmečiu ji virto visiškai pramonine, o atgavus nepriklausomybę apmirė. Dabar Paupys vėl atgimsta, virsta nauju traukos centru, todėl norėjosi, kad klausantis tiek klasikinės, tiek ir šiuolaikinės „Paupio ritmų“ versijų būtų galima pajusti visą spalvingą šios miesto dalies istoriją, perbėgti garsais nuo jos užuomazgų iki pat šių dienų“, – pasakoja kūrėjas.
