Simboliška, kad jau 3 metus iš eilės „Husarai“ rengia Žolinių koncertus ne Lietuvoje, o kaimyninėje Lenkijoje, kur yra nuolat kviečiami.
„Net nežinau, kodėl mes taip ten laukiami, bet neslėpsiu, jog tai labai malonu“, – patikina Rimtautas.
Pasak muzikantų, norėdami įamžinti gražią ir istorijos puslapiuose užrašytą Lietuvos ir Lenkijos draugystę, jie nusprendė, kad netrukus užsidarys į įrašų studiją. Tam yra viena svarbi užduotis.
„Nuo šiol dainuosime ne tik lietuviškai, bet ir lenkiškai. Jau esame numatę ne vieną kūrinį, kurį planuojame įrašyti lenkų kalba. Sulaukėme ir daugiau kvietimų koncertuoti pas kaimynus. Gal nuskambės ir per daug ryškiai, tačiau „Husarai“ pagaliau pradeda tarptautinę karjerą“, – šypteli T.Sinkevičius.
Tiesa, atlikėjų bičiulystė su kaimynais prasidėjo ne itin gerai. Keliaudami po Lenkiją, jie ne kartą turėjo reikalų su policijos pareigūnais. Pastarasis įvykis taip pat įstrigo Tomo ir Rimtauto galvoje.
„Daug koncertuojantys atlikėjai per mėnesį nuvažiuoja itin daug kilometrų. Todėl natūralu, kad nuolat turime reikalų su policija. Dažniausiai dėl greičio viršijimo. Tad važiuodami koncertuoti į Lenkiją ir vėl prisidirbome. Vėlavome į koncertą, nes pamiršome, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos yra valandos skirtumas. Tiesa, kaimynų policininkai pasirodė kur kas „sukalbamesni“ ir geranoriškesni. Gavome vos 100 zlotų baudą ir net pasidarėme nuotrauką kartu“, – prisimena grupės „Husarai“ nariai.
Apskritai apie Lenkiją ir jos žmones atlikėjai turi itin pozityvią nuomonę. „Galime drąsiai sakyti, kad lenkai gyvena geriau už mus. Kainos ten gerokai mažesnės, pragyvenimo lygis geresnis, o žmonės labiau rūpinasi vieni kitais. Turime ko iš kaimynų pasimokyti“, – pokalbį baigė grupės lyderis Tomas.
