Miuziklo „Eglė žalčių karalienė“ laukia ypač intensyvus laikas – vien gruodžio mėnesį suplanuoti septyni parodymai. Pirmą kartą miuziklas atkeliauja ne tik į didžiąsias šalies arenas Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje, bet aplankys ir miestus, kuriuose iki šiol dar nė sykio nebuvo: Alytų, Mažeikius, Šiaulius ir Marijampolę.
Žalčio vaidmenį jau repetuojantis Jeronimas Milius sako, kad šis vaidmuo jį žavi ir intriguoja. „Visada domino mitologinė žmogaus transformacija į gyvūnus. Tai praplečia personažo ribas. Labai įdomus sunkus uždavinys – derinti savyje žmogų ir žaltį.
„Eglė žalčių karalienė“ – labai aukšto lygio miuziklas su nuostabia Roko Radzevičiaus muzika ir Aistės Smilgevičiūtės tekstais, puikia aktorių ir dainininkų trupe, talentinga režisierės ir choreografų komanda, profesionaliais skirtingų kolektyvų šokėjais, įspūdinga scenografija ir kostiumais. Nekantrauju publikai pristatyti savo sukurtą žalčio vaidmenį, kuris lyg ir savaime pradėjo manyje dėliotis“, – sako J. Milius.
J. Milius – vienas geriausių Lietuvos miuziklo aktorių, turintis bene didžiausią pagrindinių vaidmenų kolekciją. Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjęs nuo „Paryžiaus katedros“, po metų jaunas, artistiškas ir puikaus vokalo savininkas jau vaidino svajonių vaidmenį – Jėzų Kristų garsiojoje A. L. Webberio roko operoje „Jėzus Kristus Superžvaigždė“. Žiūrovai buvo sužavėti ir jo sukurtu Antonio iš „Svynis Todas: demonas kirpėjas“, ir Radamesu iš „Aidos“.
Publika labai gerai prisimena ir įspūdingąjį karalių Mindaugą iš to paties pavadinimo miuziklo, ir pašėlusį gangsterį Klaidą iš „Boni ir Klaido“, ir Girdvainį iš „Velnio nuotakos“, ir kilnųjį grafą Montekristą. Įtaigus nepamirštamas ir Radvila Juodasis iš miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“.
J. Miliaus karjera neapsiriboja vien Lietuvos scena, šią vasarą jį buvo galima išvysti Estijos nacionalinėje operoje, garsiosios „West Side Story“ pastatyme.
Miuziklas „Eglė žalčių karalienė“ – sudėtingas ir didelės apimties kūrinys. Lydimas originalios, kartais lengvai it upelis čiurlenančios, kartais įnirtingai tarsi krioklys garmančios Roko Radzevičiaus muzikos ir įtaigių Aistės Smilgevičiūtės tekstų.
Reikėjo nemažos drąsos imtis šios, visiems gerai žinomos, legendos muzikinio pastatymo. Režisierei Vestai Grabštaitei jos nepristigo. Drauge su choreografais Gyčiu Ivanausku ir Sakurako į didžiąją sceną perkelta legenda įgavo nepamirštamą pavidalą.
Eglė – trapi ir grakšti, tikrą meilę ir skaudžią išdavystę patyrusi moteris. Ji – tarsi tiltas iš realaus į svajonių pasaulį. Žaltys – mylimas ir mylintis, tačiau blogos nuojautos ir ateities baimės kamuojamas nežemiškojo pasaulio valdovas.
Miuzikle įnirtingai kaunasi dvi stichijos: žemiškoji-realioji ir vandens-pasakų. Žemę tvirtai įkūnija visa plačioji Eglės giminė – mylintys, tačiau griežti, bekompromisiai žemdirbiai. Jiems pasaulis turi aiškias ribas, už kurių tiesiog nieko neturėtų būti.
Žalčio Eglei atvertas vandenų (nerealusis) pasaulis – tikras opozitas kaimo kasdienybei. Žalčio palyda – visomis spalvomis žaižaruojantys, keisčiausiose fantazijose matyti personažai.
Žiūrovus žavi Vidos Simanavičiūtės kurti kostiumai, kurių medžiaga buvo gaminama specialiai miuziklui, o aiktelėti priverčia mobilios scenos konstrukcijos, kurias sukūrė garsus scenografas Marijus Jacovskis.
Miuziklas „Eglė žalčių karalienė“: gruodžio 3 d. – Šiauliuose, 4 d. – Marijampolėje, 7 d. – Alytuje, 13 d. – Klaipėdoje, 16 d. – Mažeikiuose, 19 d. – Kaune, 27 d. – Vilniuje.
