„Tradicija įspausti muzikos legendų delnus atsirado nuo pat festivalio gimimo 1994 m. Norėjome įprasminti festivalio laureatų, jo himno bendraautorių indėlį. Šiandien ši tradicija vėl gyva – manome, kad labai prasminga įamžinti tuos, su kurių muzika užaugo ne viena karta, iš kurių mokėsi ir vis dar mokosi tie, kurie šiandien groja „Nidos“ scenoje“, – sakė festivalio prodiuseris Arūnas Valinskas.
Ir naujai, ir per ilgą festivalio istoriją įamžinti muzikos kūrėjų ir atlikėjų delnai esantys ant grindinio šalia Neringos savivaldybės, turėtų būti perkelti į taką prie Bardų skvero ir taip sudaryti ilgą muzikos žvaigždžių alėją.
„Labai dėkoju už tokį pagerbimą, jis man turi didžiulę moralinę vertę. Sveikatos jau nedaug, atvykau čia tiesiai iš ligoninės, į ją ir grįšiu. Bet šįvakar dar lipsiu į „Nidos“ sceną ir galiu pasakyti tik tiek – dainuodama žmonėms aš laiminga, atgyju“, – sakė N. Tallat-Kelpšaitė.
„A. Valinskas ir Neringos meras turi gerą nuojautą, kam jau reikėtų būti arčiau žemės, – juokėsi S. Donskovas, – smagu žinoti, kad anūkai galės eiti šiuo taku ir matys senelio delno įspaudą.“
„Man, gimusiam Klaipėdoje, augusiam Palangoje, ypač malonu, kad dalis manęs visada bus čia, kur pučia toks savas marių vėjas“, – sakė V. Malinauskas.
Gražią ceremoniją įprasmino čia pat vykęs dainuojamosios poezijos koncertas „Baladės po skrybėle: Virgis Stakėnas“.
