Festivalyje „Galapagai“ bus galima išvysti 21-erių žvaigždę IAMDDB iš Mančesterio, Jungtinės Karalystės. „I Am Diana DeBrito“ trumpiniu pažįstama atlikėja kala smailų hiphopo bytą, suteptą elastingu turiniu, varijuojančiu tarp dainavimo ir pasakojimo. Britiškas urban džiazas ir trap’as – jos arkliukas, kuriuo atlikėja sėkmingai joja nuo 2016-ųjų – kai pasauliui pristatė bendrą darbą su Flying Lotus „JAZB“.
IAMDDB kūrybai įtaką padarė jos šaknys, siekiančios Portugaliją ir Angolą, inspiravo samba, Bob Marley Nat King Cole ir didelė, nuostabi patirtis, grojant su autentiškomis Afrikos grupėmis, į kurias įsisuko lankydama savo tėvą. Ji – artistė, natūraliai sujungianti ing ir jang savo stipria intuicija.
Savo 7-ių gabalų EP albumą IAMDDB apibūdina kaip „gyvenimo fazę, kai iš nieko darai viską, kas įmanoma“. O įmanoma žvėriškai daug: atlikėjos dainų, tokių kaip „Shade“, jau klausosi dešimtys milijonų gerbėjų visame pasaulyje. Liepos paskutinį savaitgalį gera proga šių dienų žvaigždę gyvai pamatyti festivalyje „Galapagai“.
Kita gera naujiena – į „Galapagus“ sugrįžta kaip tik ten Lietuvos publiką ir pavergęs nenaudėlis Tommy Cash, iš miegamųjų Talino kvartalų nuėjęs savo „Adidas“ sportbačiais ilgą kelią į pasaulinį pripažinimą. Dabar kiekviename svarbiame Europos festivalyje jis susižeria tūkstančius naujų simpatijų.
Meniškas Tommy Cash groteskas, visam pasauliui suprantamų simbolių kalba ir ugningi performansai ant scenos sukuria „nežinau, ko laukti, bet tai, ką jis daro – jėga!“ efektą.
Lapkritį pagaliau pasirodė debiutinis šio seksualinės laisvės ir sceninės eklektikos čempiono albumas „¥€$“, kurį geriausiai reprezentuoja kūrinys „X-Ray“, sukaltas kartu su prodiuseriu Danny L Harle, kuris įnešė gero 1990-ųjų reivo. Dabar Tommy Cash vibruoja dar galingiau nei bet kada. Ir liepos paskutinį savaitgalį tai bus galima patirti Palūšėje. „Galapaguose“ skambės ir visi kiti didieji Tommy Cash superhitai, tokie kaip „Winaloto“.
Visada, bet kokiu oru, festivalyje minią iš proto veda repo tėvai „G&G Sindikatas“. Tokia šventė įvyks ir šių metų „Galapaguose“. Sausį Lietuvos muzikos apdovanojimuose M.A.M.A 2018 „G&G Sindikatas“ pelnė Metų hiphopo grupės, Metų albumo ir Metų grupės statulėles. Ypač gerai įvertintas jų albumas „99“ ir Vilniaus bei Kauno arenose pernai surengti koncertai „Uždegti šviesą“ įrodo, kiek daug parako turi šie sostinės repo patriarchai.
„Mums visada patiko šiltas priėmimas festivalyje „Galapagai“ ir šiais metais bus įdomu sutikti visus draugus abiejose scenos pusėse naujoje vietoje. Ruošiame gerą programą, parodysime ir naujų dalykų“, – teigė „G&G Sindikato“ vyrai.
Pastarieji metai buvo fantastiniai ir „Daddy Was A Milkman“, – tai dar vienas labai laukiamas festivalio „Galapagai“ vardas. Praėjusį rudenį „Daddy Was A Milkman“ išleido naują dvigubą studijinį albumą „Intimate Us“, daugelį naujų kūrinių pristatė savo gerbėjams areniniuose koncertuose.
M.A.M.A 2018 apdovanojimuose „Daddy Was A Milkman“ pretendavo net į keturias prestižines statulėles. Kelias jų jau yra laimėjęs ankstesniais metais: 2017 m. vykusioje ceremonijoje „Daddy Was A Milkman“ pelnė Metų proveržio ir Metų elektronikos apdovanojimus, o 2018-ųjų pradžioje Ignas Pociūnas buvo paskelbtas M.A.M.A metų atlikėju.
Prieš ketverius metus debiutavęs „Daddy Was A Milkman“ greitai pelnė melomanų ir muzikos kritikų simpatijas. Geriausias to įrodymas yra anšlaginiai koncertai, kad ir kur jie vyktų – Trakų pilyje, „Compensa“ koncertų salėje ar didžiausiose arenose Lietuvoje ir Latvijoje.
„Daddy Was A Milkman“ yra vienas iš nedaugelio mūsų šalies atlikėjų, kurie sėkmės sulaukė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Atlikėjo dainas dažnai transliuoja užsienio radijo stotys, jis reguliariai rengia anšlaginius koncertus Rygos klube „Palladium“ ir „Arena Riga“ arenoje.
Jau dukart „Daddy Was A Milkman“ grojo didžiausiame Baltijos šalių festivalyje „Positivus“. Savo karjeroje apšildė britų žvaigždę Johną Newmaną ir elektroninės muzikos legendą „Royksopp“. Laikas įkvėpti jo romantikos Palūšėje vyksiančiame festivalyje „Galapagai“.
Taip pat ten bus galima išgirsti Tomą Sinickį, o tai yra reta proga, žinant, kad savo koncertus gerbėjams jis dozuoja lyg vaistus. Be T. Sinickio suburto „Henry & Tommy Modrič“ dueto šių metų nacionalinė „Eurovizijos“ atranka būtų kur kas blankesnė: Tomas su bendražygiu bosistu Henriku Piktuižiu į ją įsiveržė mosuodami kroatų vėliavomis ir kvepėdami gvazdikais, o finale gerbėjų džiaugsmui grįžo prie to, ką ir pats mėgsta labiausiai: aukštą baro kėdę ir gitarą.
T. Sinickio emocingi autoriniai kūriniai, fundamentalūs pasaulio pažinimo pamokslai ar intelektualaus sarkazmo sirupu sulaistyti rašiniai, tampantys dienos skaitomiausiais, leidžia pajusti didelį rokenrolinį malonumą. Liepą visa tai laukia „Galapaguose“.
„Mane šokiravo kvietimas dalyvauti festivalyje, nes aš nemanau, kad esu tipinis festivalinis atlikėjas. Aš neturiu dainos „39“ ir nekviečiu kelti rankų aukštyn arba judinti kojų. Iš pradžių galvojau, kad reikia stand-up‘o, tik paskui sužinojau, kad reikės ir groti. Viliuosi, kad organizatoriai žino, ką daro. Bet bala nematė. Labai norėjo. Atvažiuosiu. Pasitikrinsim. Gal ir man patiks“, – savo maniera kalbėjo T. Sinickis.
