Skubantiems jį apkaltinti pasipūtimu reikėtų priminti, jog „fryksai“ jau tris sykius pripažinti geriausiais rokeriais muzikos apdovanojimų ceremonijoje M.A.M.A., o skambius pareiškimus apie savo grupę J.Jarutis sako su geraširdišku humoru.
2018-ieji jam buvo itin derlingi. Metų pradžioje pasirodė pirmasis solinis Justino albumas, nuo rudens jis dirbo mokytoju TV šou „Lietuvos balsas“, nudžiugino ir nauju, jau penktuoju „Freaks On Floor“ albumu. Kurio pavadinimas (lietuviškai – „Auksas“) irgi dvelkia humoru.
Ne, Justinas ir jo bendražygis, būgnininkas Rokas Beliukevičius nebūtinai mano, kad jų muzika verta aukso. Bet visai nesupyks, jei taip manysite jūs.
Tiesą sakant, „Freaks On Floor” nusipelno apdovanojimo vien už užsispyrimą. Grupė gyvuoja jau dešimt metų. Lietuvoje, kur iš tokios muzikos turtų nesusikrausi, panašios muzikos kūrėjams kantrybės pakanka maždaug dviem albumams – tada prasideda paskolos, šeimos, rimti įsipareigojimai, o muzika nueina į antrą planą.
„Freaks On Floor“ laikosi – ir dar sugebėjo įrašyti vieną geriausių savo darbų. „Energija“ ir „susitelkimas“ yra kertiniai „Gold“ apibūdinantys žodžiai. Dešimt dainų tetrunka 27 minutes. Tik viena daina peržengia trijų minučių ribą. Kitaip tariant – nieko nereikalingo, jokių persistengimų, tik koncentruotas rokenrolas.
Kai grupė pristatė šį albumą Vilniaus menų fabrike „Loftas“, į koncertą nesusirinko ir tūkstantis žmonių. Su roku Lietuvoje pritraukti minias sudėtinga. Nepaisant to, didžioji albumo dalis skamba taip, lyg būtų parašyta koncertams pilnuose stadionuose.
Optimizmo ir didingų gitaros garsų pilna „Asking For Nothing Back“, aštuntojo dešimtmečio „glam“ roku dvelkianti „Those Were The Days“, trankaus, pankiškai chuliganiško skambesio „Crown“ – tai vieni įspūdingiausių kūrinių, kokius „Freaks On Floor“ yra parašę.
„Time Runs Out“ skamba J.Jaručio „ūbavimas“, jau tampantis šių dienų roko atlikėjų dainų šablonu, o daina „May Peace Prevail“ apie taiką pasaulyje yra, švelniai tariant, naivoka, bet visa kita čia – puiki geros roko nuotaikos dozė (kiek arčiau baladžių teritorijos žengia tik vienas albumo kūrinys).
Vieną įkvėpimo šaltinį išskirti sunku – „Freaks On Floor“ į savo paletę sugebėjo sudėti kelis muzikos istorijos dešimtmečius, nuo psichodelinių garsų iki užuominų į prieš ketvirtį amžiaus populiarios britų grupės „Supergrass“ (dainoje „Flowers“). Geras roko albumas be jokių nesąmonių, gal net geriausias šio žanro darbas, koks Lietuvoje sukurtas per pastaruosius kelerius metus. Jei J.Jarutį tokiam aktyvumo ir įkvėpimo pliūpsniui įkvėpė gimusi dukra, norisi jam palinkėti kuo greitesnio šeimos pagausėjimo.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Daina „May Peace Prevail“:
