Pasiekimas, kuris stulbina – turint omenyje, kad šio atlikėjo muzika ir įvaizdis nė kiek neprimena daugumos kitų ryškiausių Lietuvos žvaigždžių. Daddy Was A Milkman kūryba – rami ir švelni, jis pats nekrečia jokių skandalų ar reklamos triukų, nesimaivo ir, atrodo, būtent dėl to atrodo labai patrauklus popmuzikos klausytojams. Daugiausiai – tiems, kuriems „maždaug trisdešimt“.
Melodingas elektroninis skambesys (kuriamas talentingo prodiuserio Vito Vaičiulio), nekvaili tekstai anglų kalba (Daddy Was A Milkman nėra įrašęs nė vienos dainos lietuviškai) – šis atlikėjas kartais atrodo kaip visiška populiariausių radijo stočių eterį užvaldžiusių lietuvių priešingybė.
„Intimate Us“ – antrasis jo albumas, kupinas ambicijų. Pavyzdžiui, 14 albumo dainų turbūt būtų tilpusios į vieną kompaktinę plokštelę, tačiau yra padalintos į dvi – suskirstytos pagal kiek skirtingas temas ir skambesį. Kiekvieną kūrinį albumo knygelėje iliustruoja vis kitas piešinys, specialiai sukurtas Šveicarijoje gyvenančios dailininkės.
Jei prieš porą metų išleistas pirmasis albumas „Daydreaming“ kartais atrodydavo pernelyg monotoniškas, „Intimate Us“ – įvairesnis, pasistengta sukurti įdomesnes aranžuotes, paties Igno balse atsirado naujų spalvų. Nepasikeitė viena - dainų tempas negreitėja (nebent kūrinyje „Waterfall“), Daddy Was A Milkman atrodo labiau nusiteikęs pasakoti intymias istorijas, o ne stengtis pralinksminti, šokdinti ar rėkauti „kur jūsų rankos“.
Albumas, nešantis didelę dozę apmąstymų ir subtilumo – nuo svaigios dainos „Swim“, kurioje Ignas poetiškai pasakoja apie seksą su mylima moterimi, iki jau gerai žinomo kūrinio „Sleepwalker“, kurio euforiškame priedainyje pasigirsta jo bičiulio Justino Jaručio balsas.
Yra ir eksperimentų – labiau į šokių muzikos lankas sukantis kūrinys „Wake“, jau anksčiau pristatytas riboto tiražo vinilo plokštelėje „Inadequate“. Bet šiaip tai - tiesiog stilinga popmuzika, nenutolstanti nuo tradicinės dainų struktūros, leidžianti atsiskleisti balsui ir raginanti gilintis į tekstus.
Kuriuose Ignas, ar rašytų apie vėlyvos nakties melancholiją su knyga rankose, ar pasakotų apie vienas kito nebemylinčių žmonių skyrybas, sugeba išvengti nuzulintų šablonų. Jauki, nerėksminga, labai atvira (albumo pavadinimas neatsitiktinai verčiamas kaip „Mūsų intymumas“), sušildanti kaip židinys ar vilnoninės kojinės muzika.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Daina „Ordinary Lover“ ir koncerto „Žalgirio“ arenoje akimirkos:
