„Ar galime pasikalbėti apie „Bohemijos rapsodiją“? Žinoma.
Manęs iki šiol niekas apie tai neklausė“, – nusijuokė „Lietuvos ryto“ užkalbintas 52-ejų D.Fletcheris.
Šis filmas, tapęs vienas populiariausių 2018-aisiais, prieš kelias dienas Los Andžele surengtoje ceremonijoje pelnė du Auksinius gaublius – kaip geriausia kino drama ir už geriausią dramos aktoriaus vaidmenį. Pastarasis prizas atiteko legendinį „Queen“ vokalistą Freddie Mercury įtaigiai įkūnijusiam amerikiečių aktoriui Rami Malekui.
D.Fletcheris yra neblogai pažįstamas daugeliui lietuvių, besidominčių menu. Britas – garsios režisierės 51-erių Dalios Ibelhauptaitės sutuoktinis, neretai apsilanko Vilniuje.
Dar 2013-aisiais grupės „Queen“ narių D.Fletcheris buvo pakviestas režisuoti šio filmo, tačiau po pusmečio pasitraukė dėl kūrybinių nesutarimų su prodiuseriais.
Filmą buvo patikėta režisuoti JAV kino kūrėjui Bryanui Singeriui, bet 2017-ųjų gruodį, jau nufilmavęs didelę dalį, jis pasišalino iš filmavimo aikštelės sklindant gandams apie asmenines problemas ir konfliktus su aktoriais.
Filmą užbaigė D.Fletcheris. Kalbama, kad jis nufilmavo maždaug trečdalį „Bohemijos rapsodijos“ scenų ir buvo atsakingas už galutinį montažą.
Pagal Amerikos režisierių gildijos taisykles gali būti įvardijamas tik vienas filmo režisierius, todėl režisieriumi paskelbtas B.Singeris, o D.Fletcheris minimas kaip vienas vykdomųjų prodiuserių.
Kad ir kaip būtų, D.Fletcherio vaidmuo – svarus. Apie jį ypač šiltai atsiliepia pagrindinis „Bohemijos rapsodijos“ aktorius R.Malekas. Dėl filmo D.Fletcheris net įkalbėjo „Queen“ gitaristą Brianą May ir būgnininką Rogerį Taylorą neatpažįstamai pasikeisti – nusigrimuoti ir tapti pilkais įrašų studijos darbininkais.
Tiesa, ši scena galiausiai į juostą nepateko, bet baigus kurti filmą R.Tayloras režisieriui padovanojo savo būgnų lazdeles, o B.May – gitarą su autografais ir padėkos žodžiais.
Kai Auksinių gaublių teikimo ceremonijoje dukart nuskambėjo „Bohemijos rapsodijos“ pavadinimas, Londone D.Fletcherį iš miego irgi pažadino „Queen“ narių padėkos žinutės.
Muzikos gyvenime netrūksta
Filmui skinant pripažinimo laurus D.Fletcheris galėjo pasimėgauti trumpomis atostogomis. Kalėdas ir Naujuosius su žmona lietuvių režisiere D.Ibelhauptaite jis šventė Jamaikoje.
Naujuosius pora sutiko smagiai – režisieriaus Kevino McDonaldo namuose, kur groti buvo pakviesti Jamaikos regio legendos Bobo Marley grupės muzikantai.
Muzikos D.Fletcherio gyvenime dabar netrūksta. Gegužę kino ekranuose pasirodys jo filmas „Rocketman“, apie britų dainininką Eltoną Johną.
Pagrindinį vaidmenį jame atliks britas Taronas Eggertonas, jau vaidinęs ankstesniame D.Fletcherio filme „Erelis Edis“, taip pat Bryce Dallas Howard, Jamie Bellas, Richardas Maddenas ir kiti žinomi aktoriai. Prieš imdamasis šio darbo D.Fletcheris ne sykį susitiko su Eltonu – dainininko namuose Londone, Las Vegase, kartu su D.Ibelhauptaite ir dainininku savaitę praleido Korsikoje.
„Bendraujame draugiškai. Net keista apie tai galvoti, bet kai užsimezga reikalai, visi bendrauja kaip labai paprasti žmonės. Vieni pas kitus užsuka vakarienės, ir net negalvoji, kad tai – roko superžvaigždės“, – pasakojo D.Ibelhauptaitė.
Tiesa, šis tas jai kelia nerimą.
„Kai B.May padovanojo savo gitarą, aš jau jaudinuosi, kad Eltonas nesugalvotų padovanoti fortepijono. Tai, žinoma, pokštas, bet niekada nežinai – jo realybė visiškai kitokia negu mūsų“, – juokėsi Dalia.
Filmo sėkmė – staigmena
Įnikęs į „Rocketman“ darbus, D.Fletcheris išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ papasakojo apie šį būsimą savo filmą ir jausmus, kuriuos sukėlė „Bohemijos rapsodijos“ triumfas.
– Jūsų ir filmo „Bohemijos rapsodija“ ryšys – gana neįprastas. Filmas – ir jūsų, ir kito režisieriaus. Ką jūs pats manote apie šį darbą?
– Mano jausmai – dvejopi. Ir visa tai šiek tiek keista. Turėjau aiškią viziją, kokį filmą noriu sukurti, bet grupė norėjo kitokio.
Tada netikėtai gavau galimybę grįžti ir vėl padirbėti.
Manau, kad tai geras filmas, džiaugiuosi dėl visų, kurie prie jo prisidėjo.
Bet taip, mano vaidmuo – keistas. Lyg ir esu šio filmo dalis, lyg ir ne. Tarsi sėdėčiau ant dviejų kėdžių. Taip, man būtų buvę smagu sukurti visą šį filmą, bet taip nenutiko.
Kita vertus, gal geriau prisidėti taip, kaip prisidėjau, nei išvis neprisidėti. Žiūrovai dievina šį filmą, eina jo pažiūrėti daugiau nei kartą ir iš kino salės išeina laimingi.
Tai nuostabi, milžiniška pramoga.
Kino kasose „Bohemijos rapsodija“ jau surinko 740 milijonų JAV dolerių (jo biudžetas – apie 50 milijonų JAV dolerių – Red.). Tai skaičius, su kuriuo nepasiginčysi. Nepaneigsi, kad sėkmė yra milžiniška.
Gal aš būčiau tą filmą sukūręs kitokį, bet padariau, ko manęs prašė, ir viskas gerai. Esu patenkintas.
– Ar nujautėte, kad filmas bus toks populiarus?
– Ne. Tai ir yra didžiausia staigmena. Niekas to nesitikėjo. Nežinojome, kaip bus.
Kita vertus, kai pagalvoji apie „Queen“ muziką ir kiek žmonių visame pasaulyje ją mėgsta, viskas atrodo logiška. Kai pamačiau sumontuotą filmą, pamaniau, kad žmonėms jis patiks. Bet kad patiks taip – neįsivaizdavau.
Ne paslaptis – maniau, kad „Bohemijos rapsodija“ galėtų būti aštresnė, labiau provokuojanti. Man tai patiktų. Bet kino studija, grupė, prodiuseriai norėjo kitko – visai šeimai skirto filmo.
– Kuri filmo scena jums pačiam labiausiai patinka?
– Scena įrašų studijoje, kur Freddie ir kiti „Queen“ nariai ginčijasi, prieš pradėdami rašyti dainą „Another One Bites The Dust“. Freddie – kiek išgėręs, pasipūtęs, gitaristas Brianas – piktas, tada bosistas Johnas pradeda groti.
Viskas nufilmuota rankose laikomomis kameromis, puikiai perteikta atmosfera. Paskui Freddie sėdi su degtinės buteliu, yra įniršęs, puikiai atsispindi visi demonai, su kuriais jis kovojo.
Įdomu, kad ši scena filme sumontuota su scenomis iš naktinio klubo, į kurį Freddie ėjo linksmintis su savo padėjėju Paulu Prenteriu. O tuos kadrus nufilmavo B.Singeris. Epizodas, kuriame matote abiejų režisierių darbą.
– Filmas jau triumfavo Auksinių gaublių ceremonijoje. Mėnesio pabaigoje bus paskelbti pretendentai į „Oskarus“. Kaip manote, ar „Bohemijos rapsodija“ tarp jų bus?
– Nenustebsiu, jei bus, bet visaip gali nutikti. Norėčiau, kad už savo vaidmenį pretenduotų Rami, – jis tikrai padarė šį tą išskirtinio.
Bet su „Oskarais“ gali nutikti štai kaip. „Bohemijos rapsodija“ – beprotiškai populiarus filmas. „Oskarų“ komisija kartais nori pasirodyti snobiška ir tokius filmus ignoruoti. Gaila, nes tie komerciškai sėkmingi kino filmai neretai yra puikūs.
O „Bohemijos rapsodija“ – tokia sėkminga, kad jei tik būtų įmanoma, kino studija norėtų sukurti jos tęsinį. Ir ne vieną. Deja, Freddie jau mirė šiame filme, tad tai neįmanoma.
Apie E.Johną – kitaip
– Būsimas jūsų darbas – filmas apie E.Johną. Nuolat pabrėžiate, kad tai nebus tiesiog biografinė kino juosta. Kodėl?
– Sakykime taip: „Queen“ filme papasakota tik dalis Freddie istorijos. Kai kūriau „Erelį Edį“ (apie britų šuolininką su slidėmis, dalyvavusį olimpiadoje – Red.), jis buvo paremtas tikro žmogaus istorija. Bet tai, kaip ją papasakojome, buvo visiška fantazija.
Negali filme papasakoti visos žmogaus istorijos, tai per sudėtinga. Turi ją sutraukti iki esmės ir sukurti istoriją.
„Rocketman“ – E.Johno istorijos pasakojimas pasitelkus fantaziją.
Filmo pradžioje jis atsiduria reabilitacijos klinikoje ir pasakoja apie savo gyvenimą. Taip, kaip pats prisimena. Tad turite žmogų, gydomą nuo narkotikų ir alkoholio priklausomybės, pasakojantį apie save. Tas žmogus – psichologiškai sutrikęs, nepatikimas informacijos šaltinis, bet dėl to jo pasakojimas dar įdomesnis.
Ir šiame filme ta gyvenimo istorija bus pasakojama per dainas. „Bohemijos rapsodijoje“ buvo kitaip – pasakota, kad štai grupė nuėjo į studiją ir parašė tą ar aną dainą. Tokia scena filme apie Eltoną bus tik viena.
Yra daugybė filmų, kuriuose pasakojama apie garsų žmogų, – štai jis gimė, užaugo, štai jo tėtis, mama, močiutė, štai kaip jis augo, štai ką veikė užaugęs.
Kam dar sykį tai kartoti? Norime drąsių meninių sprendimų, norime nustebinti, norime veiksmą perkelti į gatvę, kad žmonės galėtų šokti. Taip juk kur kas įdomiau.
Norime parodyti, koks fantastiškas yra Eltono gyvenimas. Juk jis – neįtikėtiną vaizduotę turintis, neįprastas personažas.
– Filmą prodiusuoja E.Johno sutuoktinis Davidas Furnishas. Kiek aktyviai dalyvauja pats dainininkas?
– Šiuo metu vyksta jo pasaulinis atsisveikinimo koncertų turas. Jis labai užsiėmęs, tačiau projekte dalyvauja nuo pat pradžių – o filmo idėja atsirado dar prieš dešimtmetį.
Jis atvyko pažiūrėti repeticijų šokių scenoms, kurias rodysime filme.
Atvyko prieš pat filmavimo pradžią, viską nuodugniai apžiūrėjo, davė daug patarimų. Pasikvietė pietauti ir pasakė: „Turi padaryti nuostabesnį filmą, nei viskas buvo iš tiesų.“
Tai didelis iššūkis. (Juokiasi.) Kai reikia, su juo tariamės. Jis perskaitė ir išnagrinėjo visą scenarijų, tačiau šiuo metu nesikiša. Yra nusprendęs taip: pažiūrės filmą tik tada, kai jis bus baigtas.
Neįmanoma sukurti filmo apie E.Johną jam nedalyvaujant. Jei tik kyla kokių nors klausimų, visada galiu su juo pasitarti. Ir tai nuostabu, nes visą gyvenimo istoriją galiu sužinoti iš pirmų lūpų.
– Viso Eltono gyvenimo tikriausiai neįmanoma aprėpti viename filme?
– Taip, siužetas prasideda jo vaikystėje ir baigiasi devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tada, kai jis pateko į reabilitacijos kliniką. Aprėpti keturi dešimtmečiai.
1971-aisiais jis koncertavo Los Andželo salėje „The Troubadour“. Jam buvo 24-eri.
Ir kone akimirksniu tapo superžvaigžde. Laikotarpis nuo tada iki 1989-ųjų – pagrindinė filmo siužeto dalis.
– Eltonas pakvietė jus į savo koncertą Niujorke, ar ne?
– Taip, tai buvo per Tarono gimtadienį. Stovėjome prie scenos užkulisiuose – aš, Dalia, Taronas, Eltono vyras D.Furnishas.
Ir Eltonas netikėtai skyrė dainą „Don’t Let The Sun Go Down On Me“ man ir Taronui – prieš 20 tūkstančių žiūrovų. Kaip tik buvo baigtas filmavimas.
Eltonas ir Taronas labai susidraugavo.
Manau, šiuo filmu jų bendradarbiavimas nesibaigs. Abu trokšta rasti laiko padainuoti kartu, nes Taronas turi puikų balsą.
Jis juk filme dainuos visus tuos legendinius Eltono kūrinius.
Žodžiu, užsimezgė graži draugystė. Eltonas net atsiuntė mums gražią kalėdinę dovaną – didžiulę dėžę, pilną skanėstų ir brangių gėrimų.
– Nebijote, kad kino studija, pamačiusi „Bohemijos rapsodijos“ sėkmę, užsimanys, kad ir filmas apie E.Johną būtų be sekso scenų ir narkotikų?
– Tai dar nenutiko, nors visada gali nutikti. (Juokiasi.) Pasaulis – keistas, visko būna. Švelninti šį filmą būtų didžiausia įmanoma klaida, ir kartočiau tai iki savo paskutinio atodūsio.
Netikiu, kad tai įmanoma. Studija matė scenarijų.
Neįmanoma sukurti filmo apie E.Johną, kuris būtų švelnus ir be aštrių kampų. Eltono gyvenimas – laukinis, jame yra ekstremalių nuotykių.
Kita vertus, naivu manyti, kad „Bohemijos rapsodija“ sėkmės sulaukė tik todėl, kad joje nebuvo provokuojamų scenų. Žinoma, smagu, kad ją galėjo žiūrėti vaikai, bet „Rocketman“ bus visiškai kitoks filmas.
– Eltonas ir Freddie buvo geri bičiuliai. Nekilo minčių naujame filme duoti epizodinį vaidmenį R.Malekui, kuris galėtų pakartoti F.Mercury vaidmenį?
– Puiki idėja. Man ji buvo šovusi į galvą, bet Rami, deja, filmavimo metu buvo užsiėmęs ir negalėjo dalyvauti.
– Tai jau trečias iš eilės jūsų filmas apie tikrą asmenybę. Be to, trečias muzikinis filmas – prieš „Queen“ ir Eltoną dar buvo juosta pagal grupės „The Proclaimers“ muziką. Ar galima įžvelgti dėsningumą?
– Manau, tai tik sutapimas. Nebuvo tokio plano.
Daug kas man sako: na, tu kuri filmus apie aštuntojo dešimtmečio superžvaigždes, todėl kitas tavo darbas turbūt bus apie dainininką Davidą Bowie. (Juokiasi.)
Žinoma, būtų nuostabu, bet tai turbūt neįmanoma.
Bet ne, pasirodžius juostai apie Eltoną imsiuosi visiškai kitokio projekto. Gal sukursiu filmą apie Antrąjį pasaulinį karą.
Ir išvis norisi šiek tiek pailsėti. Filmą „Rocketman“ turiu baigti iki balandžio. Vasario pabaigoje atvyksiu į Lietuvą pasižiūrėti Dalios statomos operos „Pikų dama“ premjeros.
Kone tiesiai iš Vilniaus su Dalia keliausime į Los Andželą. Pakeliui sustosiu Londone, nusipirksiu gražius batus ir vyksime į Eltono vakarėlį Los Andžele, kurį jis rengia „Oskarų“ ceremonijos proga. Eltonas gros, Taronas ten irgi bus, Dalia pasipuoš gražia Juozo Statkevičiaus suknele. (Juokiasi.)
– Jau žinote, koks bus jūsų kitas darbas?
– Ne. Liepsiu Daliai perskaityti visus scenarijus, kuriuos man siunčia. Kai pamatys gerą, pasakys, nes pats šiuo metu net neturiu kada jų skaityti.
