2017-ųjų pradžioje K.Kerbedis jau keliavo per arenas – šį turą buvo galima vadinti didžiuoju jo sugrįžimu į populiarumo viršūnę, kai pilnos salės gerbėjų parodė, jog kelerius metus į šešėlį pasitraukęs artistas yra išties pasiilgtas.
Prabėgus kiek daugiau nei pusantrų metų, jis vėl dainuoja didžiausiose salėse. Formali turo priežastis – naujas albumas „Amžinai“, tačiau nereikia savęs apgaudinėti – didžioji dalis žiūrovų į koncertus eina, kad išgirstų senuosius Kastyčio hitus.
Nuo gruodžio pradžios vykusį turą galima skelbti kone ambicingiausiu iš visų, kuriuos Lietuvos atlikėjai surengė šių metų pabaigoje.
Mat K.Kerbedis ir jo bendražygis, buvęs grupių „Foje“ ir „Naktinės personos“ vadybininkas Artūras Butkevičius nusprendė šturmuoti visas penkias didžiausias Lietuvos arenas. Prieš paskutinį koncertą Vilniuje šį šou pamatė Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno žiūrovai.
Ir ne tik jie – prieš kelias dienas, per Kalėdas, šio koncerto įrašą parodė ir viena didžiųjų šalies televizijų.
Tai sukėlė kuriozišką situaciją – kaip prasitarė koncerto rengėjai, keli į pasirodymą Vilniuje bilietus nusipirkę žiūrovai skambino ir piktinosi, kad televizija jiems sugadino staigmeną ir dabar eiti į renginį jau nebe taip įdomų.
Ekstravagantiškomis manieromis pagarsėjusiam K.Kerbedžiui specialiai šiems koncertams buvo sukurti specialūs kostiumai, kuriuos pasiuvo Didžiojoje Britanijoje šio amato paslapčių išmokęs dizaineris Andrius Sergejenko.
Drabužius K.Kerbedis keitė kas kelias dainas – koncerto pradžioje pasirodęs su raudonu kostiumu, netrukus lėkė persirengti ir grįžo, pasidabinęs sniego baltumo drabužiais.
Kad nuotaika būtų dar šventiškesnė, žiūrovus arenoje pasitiko orkestras, grojantis populiariausias K.Kerbedžio melodijas.
Apšvietimo efektais spindinčioje scenoje su K.Kerbedžiu pasirodė muzikantų grupė. Pačiam vakaro kaltininkui žengus į sceną, apie tris tūkstančius į renginį susirinkusių žiūrovų garsiai suošė ir prapliupo plojimais. Ne vienas žiūrovas į koncertą atėjo su gėlėmis – tai šio artisto pasirodymuose jau tampa tradicija.
Dainomis „Meilė valdo“ ir „Lik amžinai“ koncertą pradėjęs dainininkas yra tikras scenos fenomenas. Jis, regis, visiškai nesiveržia pataikauti žiūrovams, o apie save retuose interviu irgi kalba su humoru.
Prieš porą metų „Lietuvos rytui“ jis tvirtino, kad gausūs komplimentai jo vokalui yra nepagrįsti: „Aš viso labo turiu šiokį tokį tembrą“.
Tačiau kuklinasi jis be reikalo – stipriu balsu K.Kerbedis greitai nuginkluoja skeptikus, net ir tuos, kurie nelabai mėgsta jo repertuarą.
Jo kalbėjimo maniera pirmąsyk atėjusiems į koncertą iš pradžių gali sukelti lengvą šoką. Bendraudamas su žiūrovais K.Kerbedis daug juokauja, vis įterpia angliškų, rusiškų ar lenkiškų žodžių, ragina žiūrovus įžiebti savo „tapšokliukus“ (suprask – telefonus) ir nepavargdamas šaiposi iš savęs.
„Žinote, prieš šį koncertą aš sau nieko neleidau. Reikia saugotis, juk man jau 156-eri“, – žiūrovus prajuokino save nuolat „seneliu“ vadinantis dainininkas.
Koncerto pradžioje, regis, jis dar ir lengvai pasišaipė iš fakto, jog Vilniuje – daug nelietuvių. Su žiūrovais jis sveikinosi rusiškai, lenkiškai ir atsiprašė, kad nemoka šios kalbos.
Tačiau galingam jo balsui, kurio klausantis per nugarą laksto šiurpas, ir scenoje trykštančiai energijai (taip, kad kartais K.Kerbedžiui prireikia atsipūsti jam scenoje pastatytame krėsle) nieko neprikiši.
Dainas jis irgi dėlioja labai išmaniai – porą mažiau žinomų kūrinių iškart seka šlageris, pavyzdžiui, „Nakty“, „Melodija“, „Dėl tavęs galiu“ (kurį, žiūrovams reikalaujant, teko dainuoti du kartus), „Pienių vynas“.
Su tokiais į vyresnių klausytojų pasąmonę įstrigusiais kūriniais niekaip nepralaimėsi – juolab kad šiame ture K.Kerbedis daro ir tai, kas jam, kaip pats yra ne sykį prisipažinęs, nelabai patinka.
Mat jis pats labai nemėgsta vieno didžiausių savo hitų „Sustok, traukiny“. Tačiau šių koncertų metu jį atlieka – ir bet kaip, o iš lunaparko pasiskolintu traukinuku važinėdamas po areną.
Nostalgijos dvelksmas? Taip, tačiau K.Kerbedis, panašu, pernelyg ir nesistengia pataikyti į šių dienų madas.
„Žinote, aš turbūt vienintelis Lietuvoje, kurio auditorija – nuo 23 metų iki pat galo“, – žiūrovų plojimų audrą sukėlė K.Kerbedis.
Išties – jaunų žmonių skaičius minioje stebino, turint omenyje, kad K.Kerbedis išpopuliarėjo prieš tris dešimtmečius.
Tačiau tiesa tokia, jog šis atlikėjas turi tokią savitą spalvą (tiek balse, tiek bendravime), kad Lietuvos scenoje yra unikalus. Bandyti šią formulę atkartoti beviltiška – neverta net mėginti.
Po koncerto arenoje, kaip pats yra užsiminęs socialiniuose tinkluose, bent porą metų tokių didelių pasirodymų jis nerengs, o netrukus keliaus į Los Andželą ir Niujorką. Tiesa, ten šįkart nedainuos – koncertai Amerikoje, kaip prieš pasirodymą užsiminė Kastytis, planuojami kitų metų rudenį.
Atostogos? Jei taip, net nepavydu - jų K.Kerbedis po šių pasirodymų tikrai nusipelnė.
